„Oro uostą sudaro trys terminalai, (...) statysime kairėje pusėje naują terminalą, kurį integruotume su tais trimis (...). Pastačius ketvirtą terminalą pertvarkysime dabartinius ir paliksime du terminalus. Iki tų pertvarkų turime dvejus metus, per kuriuos reikia rasti atsakymus, ką daryti su senuoju pastatu“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė jis.
Anksčiau ministras minėjo, kad senojo Vilniaus oro uosto pastato atnaujinimas būtų dukart brangesnis nei naujo statyba, be to, statinys „neatitinka ne tik Lietuvos įvaizdžio, bet ir netenkina funkcinių poreikių“.
Trečiadienį M.Skuodis sakė, kad į oro uostą reikės integruoti ir statomą „Rail Baltica“ vėžę, kad geležinkeliu būtų galima privažiuoti prie pat oro uosto.
„Statydami naująjį terminalą paraleliai norėtume skelbti architektūrinį konkursą – senojo pastato, geležinkelio stoties ir aplinkos vizijos“, – tvirtino jis.
Paminklas skraidymo istorijai
1954 metais pastatytas Vilniaus oro uosto pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras teigė, kad pasaulyje yra nemažai oro uostų, kuriuos plečiant senieji paveldo statiniai ar jų dalys buvo įkomponuoti į naujas erdves. Kaip pavyzdžius jis minėjo Talino, Bukarešto, Tbilisio, Kelno oro uostus.
„Mano nuomone, Vilniaus oro uostas yra vienas blogiausiai funkciškai surėdytų oro uostų šitoje Europos dalyje, jį tikrai reikia pertvarkyti, bet ar tai būtinai turi būti susieta su pastatų griovimu?“ – sakė V.Bezaras.
Anot jo, specialistai mato galimybę dabartines saugotinas erdves ar jų dalį įkomponuoti į naują oro uosto kompleksą.
KPD direktoriaus teigimu, saugotina Vilniaus oro uosto dalis yra nedidelė – fasadas ir kelios salės.
Pasak jo, oro uosto pastatas sovietmečiu sukurtas specialiai Vilniui, o paskui atkartotas ir pritaikytas kitų Sovietų Sąjungos miestų oro uostams.
Architektas Augis Gučas pabrėžė, kad šis pastatas „kalba apie seną skraidymo istoriją“.
Jo teigimu, nuo 1932 metų toje vietoje vyksta keleivių skrydžiai.
„Tai senos skraidymo kultūros paminklas“, – sakė architektas.
„Esmė yra tai, kad jame yra daug istorijos. Kai jis buvo pastatytas, jis buvo pastatytas kaip sovietinės imperijos tarptautinis oro uostas. Visi, kas skraidydavo į Europą, kai dar nebūdavo reaktyvinių lėktuvų, visi tūpdavo Vilniuje kuro pasipildyti ar pralaukti blogą orą“, – tvirtino A.Gučas.
„Jis tikrai vertas likti stovėti“, – pridūrė architektas.
V.Bezaras priminė, kad dar 2019 metais svarstant, ką daryti su oro uosto plėtrai kliudančiu pastatu, pasiūlyta skelbti architektūrinės idėjos konkursą, kaip atrodytų oro uostas, jeigu senasis pastatas būtų išsaugotas pilnai, išsaugotas iš dalies ir jei būtų nugriautas.
Kolonos trukdo
Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Mariaus Gelžinio duomenimis, spalio pradžioje ketinama skelbti rangos konkursą naujam terminalui statyti.
„Tikimės išspręsti butelio kakliuko problemą, susijusią su išvykimu. Būtų gerai iki tol išspręsti klausimą dėl atvykimo terminalo“, – sakė jis.
Direktoriaus duomenimis, senojo pastato priežiūra jau dabar reikalauja daug investicijų, vien šiemet jam išlaikyti ir remontuoti reikės 1,2 mln. eurų.
Pasak M.Gelžinio, ši oro uosto dalis ir labai nefunkcionali, iš 2 tūkst. kvadratinių metrų galima panaudoti tik 150 kvadratinių metrų. Didelis kolonų skaičius apsunkina saugumo užtikrinimą.
Susisiekimo ministras klausė, ar tikrai būtina išsaugoti visas 150 kolonų.
„Didžiausi iššūkiai su kolonomis. Bagažo atsiėmimo erdvėje negalime įrengti šiuolaikinių bagažo atsiėmimo sistemų, tos, kurios yra, nepajėgios aptarnauti didesnio atvykusio orlaivio, negalime įrengti vėdinimo sistemų“, – teigė jis.
A.Gučo teigimu, dalis kolonų pastatytos vėlyvuoju laikotarpiu ir nėra saugotinos.
Pasak M.Gelžinio, oro uostui reikia ne grožio, o funkcionalumo.
„Šiuo metu nematome, kad galėtume panaudoti esamą statinį“, – sakė jis.
200 saugomų objektų
KPD direktorius informavo komiteto narius, kad Lietuvoje iš viso yra apie 200 visuomeninės paskirties saugomų sovietinio laikotarpio objektų.
Anot jo, pastaruoju metu juntamas susidomėjimas šiuo laikotarpiu.
V.Bezaras pasakojo neseniai lankęsis Estijoje, kur sovietmečio pastatai atnaujinami ir atveriami visuomenei.
„Estai nebijo jo (sovietmečio laikotarpio – BNS) pristatyti, restauruoja nuo kūjo, pjautuvo iki žvaigždžių, atidaro turistams“, – sakė jis.
Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas pastatytas 1954 metais, 1984 metais jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
