Anot jo, tam įtakos turi Jungtinių Valstijų pirmadienį paskelbtos sankcijos Baltarusijai, apimančios ir vieną didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“.
Ministro teigimu, maždaug trečdalis krovinių, kurie keliauja „Lietuvos geležinkeliais“ ir per Klaipėdos uostą, yra trąšos, kurioms taikomos sankcijos.
„Iš vienos pusės galime sakyti, kad sankcijos taikomos JAV subjektams, bet iš praktikos žinome, kad bankai nepriims atsiskaitymų už suteiktas paslaugas Lietuvoje eurais, ne tik doleriais. Įmonės, jeigu yra sankcionuotas subjektas, atsisako su juo turėti bet kokių verslo santykių vengdami rizikos ir galiu tvirtai teigti, kad nuo gruodžio, kai sankcijos įsigalios, trąšos per Lietuvą nustos judėti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
Jis taip pat teigė, jog krovinių srautai iki gruodžio mėnesio mažės, nes daugelis įmonių nori iš karto pasiruošti ir išvengti bet kokių rizikų ir nepatogumų, kurie gali kilti ateityje.
„Paprastas pavyzdys, finansinis kanalas, jei geležinkeliai gabena trąšas, bet atsiskaitymų bankai neleidžia už tas paslaugas, tai jau dėl to nekeliaus. Verslas šitoje vietoje nerizikuos“, – teigė M.Skuodis.
Anot jo, į Europos Sąjungą per Lietuvą gabenamų baltarusiškų trąšų patenka apie 10 proc., o likusi dalis keliauja į Kiniją, Indiją, Braziliją ir kitas šalis. Pasak M.Skuodžio, įvedus sankcijas, kalio trąšų kaina išaugs 80 eurų už toną.
Vėliau ministro atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė BNS patikslino, kad tik paskelbus sankcijas, kaina išaugo iki maždaug 600 eurų už toną.
Vis dėl to jis pabrėžia, jog į situaciją reikia žiūrėti kompleksiškai ir negalima skaičiuoti vien praradimų.
„Turime kritinę situaciją pasienyje, kuri valdoma, bet sukelia daug sudėtingų situacijų pareigūnams ir visiems. Prekiauti su tuo režimu, kuris žmones apgavystės būdu siunčia į Europos Sąjungą per Lietuvos sieną, bet jei atsiribotume nuo to ir pažiūrėtume, faktas, kad poveikis bus, mes jį projektavome“, – teigė M.Skuodis.
Komentuodamas „Lietuvos geležinkelių“ padėtį, ministras sakė, kad įmonei svarbu išlaikyti infrastruktūrą, todėl mažėjant krovinių auga jos išlaikymo sąnaudos. Anot jo, norint, jog tarifai nedidėtų, gali prireikti Vyriausybės paramos, tačiau ji priklausys nuo to, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ kompensuos praradimus.
„Natūralu, kuo daugiau pervežimų, tuo išlaikymo sąnaudos paskirstomos tolygiai tarp visų subjektų, visiems tos sąnaudos yra sąlyginai mažesnės. Jei atsitinka kažkoks šokas, kai labai greitai nutraukiama daug pervežimų ir jei jie nekompensuojami kitais kroviniais, tai infrastruktūros sąnaudos pakyla“, – kalbėjo ministras.
Pasak M.Skuodžio, turėtų būti didinami krovinių vežimai Lietuvos viduje, nuo vilkikų krovinius perkeliant ant bėgių, be to, turi būti didinamas prekių srautas į Vakarus.
„Pradėjome jau vežti komerciniais pagrindais į Kauno intermodalinį terminalą, puspriekabes, konteinerius, tai yra tai, kas šiandien vežama vilkikais. Girdime, kad trūksta darbuotojų, vilkikai nėra tokia ekologiška transporto priemonė kaip geležinkelis, kur galima daug sukrauti ant vieno traukinio ir čia yra potencialas, kur galime kompensuoti praradimus“, – sakė M.Skuodis.
Sankcijas baltarusiškų trąšų eksportui birželio pabaigoje įvedė ir Europos Sąjunga (ES), tačiau realiai jos apima tik apie 20 proc. per Lietuvą keliaujančių trąšų ir galioja tik sutartims, sudarytoms po birželio 25-osios.
„Belaruskalij“ produkciją per Lietuvą vežanti įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ vien dėl šių sankcijų neteks apie 20 mln. eurų metinių pajamų, o Klaipėdos uoste jas kraunančios įmonės Birių krovinių terminalas (BKT) akcininkas Igoris Udovickis BNS anksčiau teigė, kad bendrovės krovai sankcijos nėra taikomos, todėl ji tikisi išlaikyti pagrindinę krovinių apimtį.
JAV naujas sankcijas Baltarusijai paskelbė pirmadienį, minint pirmąsias opozicijos ir Vakarų suklastotais laikomų 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų metines.
Iždo departamento pranešime nurodoma, kad į sankcijų sąrašą įtraukti 23 fiziniai ir 21 juridinis asmuo, tarp jų – ir „Belaruskalij“.
