„Oro uostui yra poreikis trumpuoju laikotarpiu plėstis, pastatas yra pritaikytas plėtrai į abi puses, o investicijos iki 2030 metų atsipirks“, – antradienį Kauno oro uoste sakė ministras.
M.Skuodžio teigimu, šiemet oro uostas ir pagal keleivių, ir pagal skrydžių kryptis jau pasiekė ikipandeminį lygį ir jį viršys.
„Oro uosto infrastruktūra šiandien yra parengta aptarnauti milijoną keleivių ir mes matome, kad tie skaičiai bus viršyti, o skrydžių krypčių skaičius nuo 2019 metų išaugo nuo 24 iki 31“, – sakė susisiekimo ministras.
Pasak jo, sėkmingai oro uosto plėtrai reikia, kad Seimas projektą pripažintų ypatingos valstybinės svarbos, o Susisekimo ministerija perrimtų šio transporto mazgo koordinavimą.
„Ilgesnėje perspektyvoje oro uostas turės plėstis į pietinę pusę tam, kad „Rail Baltica“ geležinkelis privažiuotų prie pat oro uosto ir tokiu būdu mūsų pagrindiniai Vilniaus ir Kauno oro uostai būtų sujungti tarpusavyje. Būtent dėl tos priežasties Kauno oro uostą su kaimyninėmis teritorijomis reikėtų pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu“, – pabrėžė M.Skuodis.
Ministro teigimu, Kauno oro uoste taip pat planuojama išplėsti šiaurinį peroną, įrengiant papildomas vietas lėktuvams ir variklių bandymui – tuo atveju orlaivių stovėjimo vietų skaičius padidėtų 1,5 karto – nuo 24 iki 36 vietų.
Lietuvos oro uostų vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, iki pandemijos skaičiuota, kad terminalo išplėtimas su komunikacijomis galėtų kainuoti apie 20 mln. eurų, tačiau karas Ukrainoje šiuos skaičius pakoregavo.
„Vertinant tiek pandeminę perspektyvą, tiek karą Ukrainoje, tikslių skaičių šiuo metu negalėčiau pasakyti, tačiau 2019 metais viso projekto suma buvo skaičiuojama virš 20 mln., tačiau gali siekti ir 30 mln. eurų“, – žurnalistams projekto pristatyme Kaune sakė A.Stikliūnas.
Pasak jo, šiuo metu Kauno oro uosto terminalo plotas yra per 7 tūkst. kvadratinių metrų. Įgyvendinus plėtrą jis padidėtų iki 12 tūkst. kv. metrų.
