Kaip prieš kurį laiką pranešė „Lietuvos geležinkeliai”, vasario 1-ąją nutraukus „Belaruskalij“ trąšų tranzitą ir netekus apie 11 mln. tonų krovinių per metus, planuojama iki šių metų pabaigos atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų.
Daliai jų gali būti pasiūlytos laisvos darbo vietos kitose grupės įmonėse.
Antradienį susitikime su Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ susitikęs M.Skuodis sulaukė klausimų apie tai.
„Čia nuskambėjo skaičius dėl 300 darbuotojų. Aš būčiau atsargus, nes jei žiūrėtume laikotarpį nuo 2016 m. iki 2021 m., darbuotojų skaičius LTG sumažėjo 4 tūkst. dėl daugelio priežasčių. O dėl 300 – taip, aš nenoriu, kad tie žmonės išeitų, bet jeigu žiūrėtume, yra per metus kiekvieną dieną įmonėje virš 100 laisvų darbo vietų“, – sakė M.Skuodis.
Anot jo, kai kur darbo vietų skaičius netgi bus didinamas dėl objektyvių priežasčių – vystomų „Rail Baltica“, geležinkelių elektrifikacijos projektų.
„Aš nekalbu apie kitas šiuolaikines sritis, kur reikia didinti darbuotojų skaičių – IT ir panašiai“, – pridūrė M.Skuodis.
Jis taip pat pridūrė, kad jei darbo vietų skaičius mažėja, žmogui turi būti pasiūlyta kita darbo vieta.
„Ne taip, kad kažkur kabo pasiūlymas, bet kad žmogus būtų nuvedamas už rankos su tais pasiūlymais, nes darbo vietų skaičius yra didelis“, – nurodė ministras.
„Ką kalbėjome ir susitikimuose su profsąjungomis, tas skaičius nereiškia, kad kažkas kažką dabar atleidžia. Tai galimas skaičius. Ką girdžiu, „Lietuvos geležinkeliai“ nepuls agresyvių veiksmų daryti“, – pridūrė M.Skuodis.
Krovinių pervežimo geležinkeliu „LTG Cargo“ vadovės pareigas laikinai einanti Eglė Šimė nurodė, kad šioje veiklos dalyje planuojama, jog darbuotojų skaičius sumažės 40.
„Jie susiję su „Belaruskalij“ krovinio praradimu. Kodėl negalime kompensuoti „Belaruskalij“ krovinio naujomis kryptimis – tos kryptys yra iš kitų Lietuvos vietų. „Belaruskalij“ trąšos važiuodavo nuo Vilniaus srities iki Klaipėdos, o intermodaliniai gabenimai vyksta iki Kauno. Kalbant apie darbuotojus, tas skaičius, kuris turėtų sumažėti, buvo numatytas didesnis – apie 74, bet pasižiūrėjome, kaip įmonė galėtų išlaikyti didesnį darbuotojų skaičių, nes juos parengti mums trunka ilgai. Traukinio mašinisto parengimas trunka pusę metų, metus“, – kalbėjo E.Šimė.
Tuo metu Lietuvos geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Artūras Černiauskas sakė, kad bendravimas tarp administracijos ir darbuotojų vyksta, bet jis galėtų būti efektyvesnis.
„Ne taip seniai „Lietuvos geležinkeliai“ buvo viena struktūra, tai darbuotojams buvo daug paprasčiau rasti darbą, jie likdavo toje pačioje sistemoje. Dabar, kai įmonės tapo atskiros, pagal įstatymą jos turi siūlyti darbo vietas tik toje įmonėje. Kitoje siūlyti jie teisiškai neprivalo ir tuo viskas apsiriboja. Išeina taip, kad iš vienos įmonės darbuotojai yra atleidžiami, o kitoje įmonėje yra trūkumas“, – problemą įvardijo A.Černiauskas.
M.Skuodis: „Belaruskalij“ krovinio praradimas yra didelis
Iš frakcijos nario Zigmanto Balčyčio ministras sulaukė klausimo ir apie tai, kaip bus kompensuojami „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos uosto nuostoliai, nelikus „Belaruskalij“ krovinio.
M.Skuodis sakė negalintis prognozuoti, kokia situacija bus metų pabaigoje, tačiau teigė nenorintis pasakyti, kad tai bus „paprastas praradimas.“
„Tai didelis praradimas ir jo nekompensuosi šitoje sistemoje per vienerius metus. Bet per trejų penkerių metų laikotarpį galima tai padaryti. Bet ne per metus“, – pabrėžė jis.
Z.Balčytis taip pat teiravosi ministro, kokie jo santykiai su LTG valdyba.
„Kaip čia diplomatiškai pasakyti... Naktį iš penktadienio į šeštadienį vyko posėdžiai dėl tam tikrų žingsnių, sprendimų. Valdyba tikrai nepriklausoma, bet dėl bendrų krypčių tikrai sutariame“, – atsakė M.Skuodis.
Aptarė situaciją pašte
Frakcijos narys Domas Griškevičius teiravosi ministro dėl situacijos Lietuvos pašte.
„Vienas laikraštis Šiauliuose rašo, ką daryti, nes pašto atstovai su jais nekontaktuoja, neatsako į pretenzijas. Vakar, žinodamas, kad šiandien turėsime susitikimą, klausiau, ar situacija pasikeitė. Sako: situacija nepasikeitė, o tik dar labiau pablogėjo, nepristatomas į namus ketvirtadienio laikraštis. Masiškai atsisakoma prenumeratų, pašto atstovai neatsako į pretenzijas“, – piktinosi D.Griškevičius.
M.Skuodis sutiko, kad tokių situacijų neturėtų būti, tačiau, pagal skaičiavimus, vėluojama pristatyti 1 proc. leidinių.
„Dėl koronaviruso 300 žmonių pašte yra iškritę ir negali fiziškai pristatyti, bando vieni kitus dengti. Nebendrauti, nereaguoti, neatsakyti negali. Čia net nėra kalbos. Klientas šioje vietoje visą laiką teisus. Taip, Šiauliai yra vienas iš regionų, kur yra problema. Tikiuosi, kad tai laikinas dalykas”, – vylėsi M.Skuodis.
