A. Paukštys penktadienį pareiškė, kad stabdo Vilniuje plėtoto „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas. Kelius prižiūrinti „Via Lietuva“, neleidusi elektros kabelių kloti kelių apsaugos zonoje, anot A.Paukščio, įkalė paskutinę vinį problemų virtinėje.
Investicijos dėl biurokratinių kliūčių Lietuvoje stringa ne tik „Teltonikai“. Apie strigusius projektus prabilo ir „Telia“, ESO, „Relektra“ ir kt. Į tai sureagavo „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas.
„Šiai dienai turbūt sisteminė problema – nebuvo sudaryti inžineriai koridoriai. Tinklai buvo klojami kaip tik nori – ir po keliu, ir po tiltu. Iškilo problema, nes mes tapome įkaitu ir vergu, kai norime rekonstruoti kelią ir daryti pokyčius“, – aiškino M. Švaikauskas.
Kaip pasakoja „Via Lietuva“ generalinis direktorius, visos suinteresuotos šalys, neturėdamos galimybės eiti per privačius sklypus, nori patekti į valstybės valdomą turtą – kelio juostą.
Tai jam atrodo suprantama, nes toks būdas yra greitesnis, paprastesnis ir su mažesnėmis įrengimo sąnaudomis, tačiau susidaro problema, kai valstybei tenka sumokėti už ne savo kaštus.
Čia jis pateikia Gariūnų viaduko pavyzdį. ESO buvo leista tiesti kabelius po tiltu, dabar, rekonstruojant tiltą, „Via LIETUVA“ turi prašyti leidimo inžinerinių tinklų iškėlimui ir pagal dabartinį reguliavimą turi susimokėti už ne savo kaštus.
„Valstybei šie įleisti nuomininkai sukelia kaštų, kai mes norime tvarkyti kelią ar tiltą. Jie sako – padenkite. Esame įkaitai. Turime sumokėti papildomus kaštus iš mokesčių mokėtojų pinigų. Mes irgi norime tiesti kelią ir tvarkyti tiltus, kodėl mums atsiranda kitos pareigos tvarkyti inžinerinių įmonių tinklus?“, – svarstė M. Švaikauskas.
„Jūs suprantat situaciją, mes įsileidžiame nuomininką ir norime susitvarkyti savo butą, bet nuomininkas nesutinka ir iškelia papildomas sąlygas. Tai yra įsitvirtinę įstatymu“, – pridūrė jis.
Čia "Via Lietuva" vadovas taip pat priduria, kad dėl įrengtų elektros tinklų ne visus darbus gali tvarkyti taip, kaip pageidauja. Pavyzdžiui, negali dirbti su tam tikrais įrenginiais, negali įsirengti tvoros nuo gyvūnų.
Tačiau „Via Lietuva“ turi pasiūlymų, kaip reikėtų spręsti šią problemą.
„Mes matome galimybę kaip tai išspręsti, bet ne mes priimame įstatymus, mes įgyvendiname priimtus įstatymus. Bet mes esame primojoje linijoje, kurie gali pasakyti čia ir dabar, kad įsileisime į savo infrastruktūrą, tačiau nusistatykime savo atsakomybes ir pareigas, kad valstybei arba mokesčių mokėtojams nereikėtų išlaikyti inžinerinių įmonių ir mokėti už jų iškėlimo kaštus“, – kalbėjo jis.
„Via Lietuvai“ komanda jau kuria naują kelių finansavimo modelį. Pirmieji KPP, Žemės įstatymų pakeitimų projektai jau atiduoti derinti ir laukia naujojo susisiekimo ministro, Seimo, Vyriausybės sprendimų.
Jis pabrėžė, jog numatytame įstatymo pakete buvo skirtas didelis dėmesys lygiateisiškumo principui. Tai reiškia, kad susimokėti teks visiems ateinantiems į infrastruktūrą subjektams, neišskiriant didesnių ar mažesnių įmonių.
„Norime, kad laimėtojai būtų visi. Galime padėti verslui ir pavasario sesijoje esame pasiruošę teikti įstatymo paketus, kaip teikti šį įstatymo projektą“, – teigė „Via Lietuva“ generalinis projektas.
