Statistikos departamento duomenimis, liepą maisto produktų kainos vidutiniškai paaugo 2 proc. Nors šis skaičius neatrodo didelis, Pricer.lt vartojimo krepšelių prekių analizė atskleidžia, jog atskiri produktai brango daugiau nei 40 proc.
Pavyzdžiui, pigiausia juoda duona šiemet liepą kainavo 44 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laiku, malta kava „Jacobs Kronung“ – 42,8 proc. Kas lemia maisto kainų brangimą šiemet?
Daržovės brangsta dėl prasto derliaus
Statistikos departamento duomenimis, labiausiai per metus brangusi maisto prekių grupė – daržovės. Jos liepą kainavo beveik aštuoniais procentais daugiau nei pernai. Tiesa, panagrinėjus smulkiau matyti, kad atskiros daržovės brango kur kas daugiau. Pricer.lt duomenimis, bulvių kaina per metus išaugo 22,4 proc.
„Pernai ankstyvasis derlius atrodė žymiai geriau, buvo didesnė pasiūla, todėl, savaime suprantama, ir kainos buvo mažesnės“, – 15min komentavo Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.
Pasak jos, šiemet ankstyvasis derlius buvo mažesnis ir tai galėjo atsiliepti daržovių kainai.
„Be to ir daržovių savikaina yra didesnė. Reikia intensyviai laistyti. Sėklos, degalai brangesni, taip pat ir darbo jėga“, – dėstė Z.Cironkienė.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pritaria, kad daržovių kainos priklauso nuo derliaus, o pastarąjį lemia orai.
„Iš daržovių augintojų girdime nuogąstavimus, kad didelė dalis derliaus yra prarasta dėl itin karštos šiųmetės vasaros. Taip pat ūkininkai kalba, kad didėja kaštai dėl pabrangusių degalų, elektros kainų“, – dėstė ji.
Kodėl brango aliejus?
Statistikos departamento pateiktoje statistikoje matyti, kad beveik šešiais procentais pabrango aliejai ir riebalai. Pažiūrėjus į konkrečius produktus, augimas didesnis – Pricer.lt duomenimis, nerafinuotas „Obelių“ saulėgrąžų aliejus (0.9 litro) pabrango beveik 13 proc.
„Aliejus yra biržinė prekė, todėl kainų svyravimai priklauso nuo daugelio pasaulinių veiksnių: klimato sąlygų, mažesnių pasėlių plotų, didėjančio dyzelinių degalų (į jį maišomas rapsų aliejus) naudojimo, eksporto ribojimo Rusijoje ir t.t.“, – aiškina E.Dapkienė.
Ji priduria, kad nuo praėjusių metų aliejaus žaliavos kainos augo, todėl brangsta ir pats gaminys.
Brangsta pienas ir mėsa
Kainų augimas neaplenkia ir kitų maisto produktų, tarp jų – pieno, mėsos produktų. Pavyzdžiui, Pricer.lt krepšelio duomenimis, saldžios grietinėlės „Dvaro“ sviestas pabrango 15,4 proc., puskietis fermentinis „Dvaro“ sūris – beveik 12 proc.
„Mes žinome, kad pabrango elektros kaina apie 10–15 procentų, pakuotės, dujos, pienas – pagrindinė žaliava – irgi pabrango“, – kas lemia brangimą, pasakoja „Vilkyškių pieninės“ savininkas Gintaras Bertašius.
Jis teigia, kad žaliavų brangimas yra didesnis negu produkcijos.
„Tai yra natūralu. Mes esame tarpininkai tarp žaliavų, mes pagaminame, turime savikainą ir privalome parduoti, kad nebūtų nuostolio“, – aiškino verslininkas.
„Klaipėdos mėsos“ valdybos pirmininkas Gintaras Valančius antrina, kad pabrango žaliavos, energetiniai ištekliai, pakilo atlyginimai darbuotojams.
„Elektra beveik du kartus pabrango, dujos beveik 50 procentų, darbo jėga brangsta, nes jos trūksta. Nors ir atrodo, kad yra daug bedarbių, tačiau surasti darbuotojų mums nepavyksta“, – teigė jis.
G.Valančius teigia, kad mėsos produktai iš viso krepšelio yra mažiausiai brangstantys.
„Mėsa gal pabrango tiktai dešimt procentų“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad jo įmonė kainos nepasikeitė.
Visgi nepaisant įvairių prekių brangimo, pigiausių produktų kainos nesikeitė. Pricer.lt tyrimas atskleidė, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su 2021 birželio mėnesiu pabrango +0,04 Eur ir buvo – 4,39 Eur, arba 7,6 proc., pigesnis, nei praeitų metų liepos mėnesį.
Ekonomistas ragina skubotų išvadų nedaryti
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad skubotų išvadų dėl maisto produktų brangimo daryti nereikėtų.
„Būna, kad kartais tai lemia konkurencinė aplinka“, – teigė jis ir paaiškino, kad neretai brangimą lemia ir skaičiavimo metodika.
„Ne visų produktų kainos yra stebimos – tik pačių populiariausių. Kartais būna, kad labai pakyla vieno produkto kaina krepšelyje ir bendras indeksas šokteli“, – dėstė ekonomistas.
Jis aiškina, kad Lietuvoje maisto kainos nekyla tiek, kiek jos galėtų kilti.
„Labai nemaža tikimybė, kad metinis augimas galėtų būti apie penkis procentus ir iki metų pabaigos pasiekti net šešis arba septynis procentus“, – pasakojo Ž.Mauricas.
Anot jo, viena iš tų priežasčių, kad kainos kol kas tiek nekyla – didėjanti konkurencija.
„Lietuva kaip maža valstybė turi penkis didelius žaidėjus – „Maximą“, „Rimi“, „IKI“ „LIDL“ ir „Norfą“, kas yra labai daug“, – teigė jis.
Kita priežastis, ekonomisto teigimu – pernai išpopuliarėjusi internetinė prekyba.
„Ten yra žymiai lengviau palyginti kainas“, – apibendrino jis.
