Drąsos įkvėpė medicinos studijos
Kaip pasakoja šeimos verslo vadybininkė Gabrielė Samuolytė, visi komponentai gaunami iš augalų, mineralų ir bičių produktų, o kuriant receptus dėl cheminių komponentų suderinamumo ir augalų vaistinių savybių poveikio konsultuotasi su biochemijos srities specialistais bei mokslininkais.
Pati Gabrielė studijuoja mediciną – baigia ketvirtą kursą. Būtent šios studijos jai įkvėpė drąsos ir pasitikėjimo įgyvendinti, atrodytų, rizikingą idėją – pradėti kurti tokius maisto papildus, kokius pati norėtų vartoti. Mergina atvirauja, kad šeima ieškojo būdų, kaip praturtinti savo organizmą maisto medžiagomis, kurių trūksta maiste, yra išbandžiusi įvairius papildus – nuo pigiausių iki brangiausių.
„Maisto papildų kokybė mūsų netenkino. Manau, daugelis turi šį patyrimą – labai dažnai žmonės, pradėję juos vartoti, nusivilia, nes nejaučia jų teigiamo poveikio. Kai pradėjau studijuoti mediciną, atsirado daugiau žinių. Taip mums su tėčiu gimė idėja sukurti savo papildus“, – pasakojo Gabrielė.
Kodėl žolelės?
Prieš pradedant gaminti pirmiausiai teko perskaityti kalnus mokslinės literatūros, kad visi ingredientai būtų pagrįsti tyrimais.
„Pavyzdžiui, šlapimo takus teigiamai veikia spanguolės. Tačiau to neužtenka: reikėjo išsiaiškinti, koks to ekstrakto kiekis yra veiksmingas, kitaip tariant, kokia spanguolių ekstrakto dozė turi būti maisto papilde, kad jis veiktų taip, kaip tikimasi. Būtent todėl mūsų papilduose žolelių koncentracijos tikrai didelės“, – teigė pašnekovė.
Šeimai norėjosi grįžti prie liaudies medicinos ištakų, todėl nusprendė naudoti išskirtinai natūralius ingredientus – nuo seno puikiai žinomas gydomąsias žoleles. Kam išradinėti dviratį, kai jis jau atrastas? Jau prieš šimtą metų proseneliai rinko žoleles ir gėrė jų arbatas nuo įvairių negalavimų. Tiesa, šiuolaikiniai mokslo pasiekimai ir naujausios gamybos technologijos leidžia šias žoleles sukoncentruoti į vieną kapsulę ar tabletę, todėl jų vartojimas šiuolaikiniam žmogui daug patogesnis, o ir poveikį galima išgauti stipresnį.
Suprasti, kaip vienos medžiagos dera su kitomis, Gabrielei vėlgi padėjo medicinos studijos, kurios jai suteikė žinių ne tik apie tai, kaip veikia organizme įvairūs vitaminai ir kitos aktyvios medžiagos, bet ir kaip jos kontaktuoja viena su kita, sustiprindamos arba panaikindamos vienos kitų poveikį. Pavyzdžiui, melatoninas nedera su alkoholiu, o vegetarams skirti geležies preparatai, pagaminti augaliniu pagrindu, geriau pasisavina kartu su vitaminu C. Taigi neužtenka į krūvą sudėti visų naudingų žolelių ar vitaminų, nes, viena vertus, jos gali sukelti pašalinių poveikių, kita vertus, tiesiog neveikti.
Maisto papildų gamyba užtruko dvejus metus
Visgi viena yra teorija, kas kita – praktika. Gabrielė tuos dvejus kūrybos metus, kol maisto papildų idėja tapo „kūnu“, prisimena kaip kupinus pokalbių, diskusijų, bandymų, nusivylimų ir naujų ieškojimų.
„Buvau taip įsitraukusi į šį procesą, kad, regis, gyvenime daugiau nieko neliko, tik mokslai ir maisto papildų gamyba. Juolab kad kūrybinis procesas buvo labai įvairus ir nenuspėjamas. Pavyzdžiui, aš ateinu su viena idėja, o specialistai – biochemikai, fiziologai, technologai, kurie turi visas medžiagas sulipinti į kapsulę, – sako, kad tai neįmanoma. Esą tai negerai, to negali būti, neįmanoma padaryti technologiškai – bus prastas skonis, ne tokia tekstūra, papildas gali ištirpti ne ten, kur reikia... Taigi ne visada viskas gaudavosi, bet tie maisto papildai, kurie šiuo metu pagaminti, visgi yra tokie, kokių norėjosi. Galima sakyti, kad jie iškovoti (juokiasi).
Nors maisto papildų gamybai, anot Gabrielės, keliami ne tokie griežti reikalavimai kaip vaistams, jie turi visus atitinkamus sertifikatus, o gamyba vyksta patalpose, kurioms taikomi tokie standartai, kad čia švariau negu kai kuriose operacinėse. „Mums buvo svarbu, kad būtų maksimaliai kontroliuojamos maisto papildų gamybos sąlygos – drėgmė, slėgis, temperatūra, net dalelių skaičius ore. T.y. gamybos procesas prasideda, vyksta ir pasibaigia švarių patalpų zonoje, kurioje stovintys filtrai užtikrina, kad nebūtų jokio bakteriologinio, grybelinio ar kokio kito užterštumo“, – pasakojo įmonės vadybininkė.
Kaip maisto papildas gaminamas
Pasak jos, sukurti maisto papildą tik atrodo labai paprasta. Kaip šis procesas atrodo? Iš tiekėjų yra perkami žolelių ekstraktai, kurie paprastai būna miltelių pavidalu. Nuo įprastų žolelių, iš kurių pagaminti, jie skiriasi tuo, kad juose yra labai konkreti augalo veikliųjų medžiagų koncentracija. Be to, ekstrahuojant augalus veikliųjų medžiagų koncentraciją galima labai padidinti, kitaip tariant, ji tampa didesnė nei pačiuose augaluose. Pavyzdžiui, spanguolių ekstraktas turi tiek veikliųjų medžiagų, kad norėdami gauti tokį patį jų kiekį iš spanguolių, turėtume jų suvalgyti tiek daug, kad vargiai tai sugebėtume.
Kapsulės, į kurias su birumą skatinančiomis medžiagomis dedami žolelių ekstraktai, taip pat perkamos iš tiekėjų – pasaulyje yra vos keli jų gamintojai. Kai kapsulė užpildoma, ji uždaroma ir keliauja į blisteriavimo mašiną, kurioje ant kapsulių uždedama folija, išmušamas galiojimo ir partijos numeris, kad būtų visiškas atsekamumas, kada kapsulė gaminta, koks žmogus ją gamino ir pan. Tuomet maisto papildas keliauja į dėžutę – produktas jau gatavas.
Iššūkiai prasideda, kai visas medžiagas reikia sutalpinti į kapsulę arba sujungti į čiulpiamą tabletę. Pavyzdžiui, visos tabletę sudarančios medžiagos gali būti labai geros ir sveikos, bet reikia pasiekti, kad burnoje tabletė neištirptų per greitai, o tirptų tolygiai, lėtai ir kuo ilgiau išliktų burnoje. O jeigu ji per kieta, kaip tik netirpsta, jos ingredientai, pavyzdžiui, visame pasaulyje labai vertinamas lietuviškas pikis, veliasi tarp dantų. Jeigu pridėta per daug vitamino C, tabletė per rūgšti. Taigi atitaikyti proporcijas užtrunka.
Kalbant apie kapsules, didžiausias iššūkis – sutalpinti visas norimas medžiagas į vieną kapsulę, kuri turi labai konkrečius ribotus matmenis. Tai paprastai pavyksta ne iš pirmo karto. Kuriant maisto papildą svarbu viskas – nei kad veikliųjų medžiagų nebūtų per mažai, nes tuomet maisto papildas neturės jokio poveikio, nei kad jų nebūtų per daug, kad jos neviršytų rekomenduojamos paros dozės arba kad dozė nebūtų tokia didelė, kad maisto papildas taptų augaliniu vaistu.
Kodėl mitybą tenka papildyti
„Organizmą aprūpinti visomis būtinomis maistinėmis ir biologiškai aktyviomis medžiagomis yra labai svarbu. Subalansuota, teisinga mityba lemia apie 50 proc. bendros organizmo sveikatos. Tačiau dėl įvairių priežasčių (vegetarizmo, veganizmo bei kitų dietų, ligų, vartojamų vaistų, gyvenimo būdo, mitybos įpročių ar senyvo amžiaus) subalansuota mityba ne visuomet užtikrina, kad su maistu bus gaunami visi gyvybiškai svarbūs vitaminai. Dažnai tai pasireiškia bendru imuniteto nusilpimu, nuovargiu, nemiga, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir kt.
Pavyzdžiui, net jeigu vegetariška mityba puikiai subalansuota, vitamino B12 neįmanoma gauti su jokiu vegetarišku maistu, o norint užtikrinti pakankamą geležies kiekį, reikėtų augalų suvalgyti tokiais kiekiais, kad tai padaryti būtų sunku. Be to, įvairių medžiagų po truputį ima trūkti su amžiumi – gali pradėti trūkti kalcio, magnio, jau minėto melatonino ir pan.“, – aiškino pašnekovė pridurdama, kad visgi reikia atminti, kad maisto papildas tik padeda papildyti organizmą tam tikromis maistinėmis medžiagomis, bet tai nėra maisto pakaitalas.
Pasak Gabrielės, „MyLifeForce“ šeimos verslas gimė iš idėjos į maisto papildų verslą sugrąžinti vertybinį pamatą. Papildų verslas vis dėlto susijęs su sveikatingumo sąvoka, todėl neturėtų tapti nuoga komercija. Tai preparatai, kurie gali pagerinti mūsų savijautą, tačiau visada reiktų stengtis, kad mityba būtų pilnavertiška.
