Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Markas Adamas Haroldas: Kvaila tikėti, kad virusas „dirba“ pagal laikrodį

Naktinio gyvenimo verslo atstovai susirūpinę stebi, kaip maitinimo įstaigų darbo laiko ribojimo idėja grįžta į viešąjį diskursą ir vėl yra svarstoma rimtais veidais.
Markas Adamas Haroldas
Markas Adamas Haroldas / Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr.

Siūlymas populiarus tarp politikų, kurie ieško paprasto sprendimo, kuris visuomenei atrodytų kaip logiškas kompromisas, net jei nėra jokių mokslinių įrodymų, kad priemonė efektyvi.

Siūlymas taip pat populiarus tarp lobistų, atstovaujančių įmonėms, kurių didžioji dalis veiklos baigiasi iki 22 val., todėl dėl laiko ribojimų jiems gresia mažai žalos.

Jie mėgsta apsimesti, kad atstovauja „sektoriui“, nors nekalba dalies verslų vardu, kurie veikia ir vėliau vakare. Politikai mėgsta sakyti, kad „verslas palaiko siūlymą riboti darbo laiką“, nors su apriboto subsektoriaus atstovais kalba žymiai mažiau, o kartais net nekviečia į susitikimus.

Mes šią tendenciją pastebėjome jau pernai, o dabar matome, jog tuo pačiu užsikrėtusi ir naujoji Vyriausybė.

Politikai bando pagrįsti siūlymą riboti darbo laiką argumentu, jog „taip daroma ir užsienyje“.

Mums tokie teiginiai skamba tragikomiškai, kai puikiai žinome, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse nekontroliuojama trečioji viruso banga atėjo net ir tada, kai visos maitinimo įstaigos buvo pilnai uždarytos.

„Užsienyje“ buvo atliktos analizės, įrodžiusios, kad virusas plinta dėl žmonių lankymosi nekontroliuojamose privačiose vietose, o ne licencijuotose patalpose.

„Užsienyje“ buvo ir teismų sprendimų, kad nėra teisinio pagrindo diskriminuoti naktimis veikiančias įmones, nes nei vienoje valstybėje nėra įrodyta, kad tai mažintų viruso plitimą.

Beje, ir „užsienyje“ taikomi darbo laiko ribojimai, nes ir „užsienyje“ veikia analogiškos restoranų tinklams atstovaujančios organizacijos, kurios sėkmingai lobina uždaryti visas maitinimo įstaigas 22 val., t.y. neliesti restoranų, o apsimesti, kad dėl viruso plitimo kalti tik barai ir naktiniai klubai.

Po daug menėsių vykdytos statistinės analizės, aiškiai parodžiusios, kad COVID-19 plinta darbo vietose ir namuose, elementariai kvaila tikėti, kad virusas „dirba“ pagal laikrodį arba kažkaip mistiškai suintensyvėja vakarais, bet neliečia restoranų iki 22 val. O iš didžiųjų restoranų tinklų savininkų vėl girdime tą pačią neefektyvią bei nepagrįstą idėją, kaip ir pernai – „uždarykite kitus, bet ne mus!“

Toks jų siūlomas „kompromisas“. Remiantis LR Konstitucija, sprendimas priverstinai uždaryti verslo sektorius turi būti proporcingas, logiškas, būtinas ir pagrįstas aiškiais irodymais.

Darbo laiko ribojimo priemonė ne tik moksliškai neįrodyta kaip efektyvi, taip pat ji taikoma tik labai mažai daliai visuomenės.

Naktimis maitinimo įstaigas lanko tokia maža dalis žmonių, kad tiesiog nesuprantame, kaip ši priemonė gali būti laikoma logiška, būtina ir reikšminga.

Jau padarėme nacionalinį eksperimentą – pernai uždarėme visus barus bei naktinius klubus ir dėl to jokio efekto nematėme, antra viruso banga vis tiek atėjo.

Klausiate, kodėl? Turbūt dėl to, kad kontaktų skaičius dėl šių verslų uždarymo sumažėjo itin neženkliai. Tas pats fenomenas aptiktas ir „užsienyje“.

Jei jau mūsų politikai rimtai norėtų diskutuoti apie užsienio praktiką, mes pirmiausia norėtume priminti, kad užsienyje veikia adekvačios kompensacijų programos uždarytiems verslams.

Net kaimyninėje Latvijoje maitinimo įstaigos gauna nemažas kasmėnesines kompensacijas, garantuotas iki gegužės. Tuo tarpu Lietuvoje daug įmonių vis dar laukia pirmojo paramos paketo, o pažadėtojo antrojo užteko tik iki kovo pabaigos.

Daugumoje užsienio valstybių taip pat veikia nuomos kompensavimo mechanizmai, visai kaip tas, kuris Lietuvoje buvo nutrauktas.

Mes girdime, kad atsakingas komitetas surastų reikalingą pinigų kiekį „jei reikės“, bet negirdime, kad komiteto nariai suprastų, jog reikėjo jau vakar.

Bet kokiu atveju, visiems akivaizdu, kad būtina kuo greičiau atrasti būdą atsidaryti saugiai. Situacija negerėja ir mes tiesiog negalime laukti, kol visi gaus antras vakcinų dozes, ypač jeigu paramos programos liks nepratęstos.

Ką daryti? Siūlome dirbti su visais sektoriaus atstovais, nediskriminuojant mūsų, bei diegti mokslu įrodytas viruso plitimo prevencijos priemones, kurios veikia lygiai taip pat efektyviai ir prieš, ir po vidurnakčio.

Tai yra testavimo rezultatų sertifikatai, antivirusinės kaukės ir purškiama danga paviršiams, antivirusiniai oro filtrai, žmonių kiekių ribojimai, atstumai tarp stalų, gėrimų vartojimas tik sėdint ir savivaldybių viešosios tvarkos skyrių darbuotojų aktyvi kontrolė.

Taip pat siūlome taikyti labai logiškas ir lengvai suprantamas rekomendacijas, kaip, pavyzdžiui, pasirinkti 5 draugų burbulą ir su juo apsilankyti tik vienoje vietoje per naktį.

Niekada nesumažinsime rizikos iki nulio, bet galime suvaldyti riziką tam, kad žmonės galėtų rinktis saugesnias bei labiau kontroliuojamas vietas susitikimams su draugais.

Kaip visada, esame labai atviri bendradarbiavimui. Visą reikalingą informaciją Vyriausybei išsiuntėme jau seniai. Akivaizdu, kad žmonės nebeturi kantrybės laikytis nepagrįstų ir nelogiškų taisyklių. Pagaliau atėjo laikas atrasti drąsos realiai veikiančių priemonių įgyvendinimui, o ne kalboms apie neefektyvius ir neteisingus laiko ribojimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas