„Man pačiam sunku tai pavadinti verslu. Jei tai taptų pagrindine veikla ir pragyvenimo šaltiniu – būčiau labai laimingas“, – 15min.lt sakė A.Macijauskas, savos gamybos masalais prekiavęs ir „Palangos stintos“ šventėje.
Verslas – sviestui ant duonos
„Prieš keliolika metų kilo mintis pačiam pabandyti pasigaminti masalą. Pagalvojau, kad nieko ten ypatingo nėra. Išbandžiau įvairias formas, medį, impregnavimo priemones, kad masalai nepermirktų. Testavome su draugais, žiūrėjome, kaip jie juda vandenyje“, – prisiminė pašnekovas.
Labiausiai jam patinka masalus gaminti iš tropinės Abači medienos, kurią dažnai naudoja pirčių statytojai. Taip pat gaminiams naudoja buko ir ąžuolo medieną.
Padaręs masalą jį A.Macijauskas išbando, kruopščiai išanalizuoja ir, tik įsitikinęs, kad pavyko, gamina analogus.
Prieš tris savaites į poledinę žūklę ant Kauno marių išsiruošęs vilnietis daugiau laiko praleido ne žuvis traukdamas, o stebėdamas ir filmuodamas, kaip po skaidriu ledu juda jo masalai.
„Žmonai, aišku, gal ir nelabai patinka. Sako: tu arba dirbi, arba dirbi. Tiesiog ta veikla labai įtraukė. Tačiau tai nėra niša, kuri atneštų pinigų. Prie algos prisidurti galima, bet išmaitinti šeimą – vargu“, – teigė pašnekovas, kurio pagrindinė veikla – reklamos produktų gamyba.
Lietuviai rankų darbo nevertina
A.Macijausko rankų darbo masalai kainuoja įvairiai – ir 30, ir 50, ir 100 Lt. Vyras vengia bendradarbiavimo su parduotuvėmis ir stengiasi pats dalyvauti mugėse, parodose, plėtoja internetinę prekybą. „Jei pristatysiu masalus į parduotuvę, šios užsidės dar 100 proc. antkainį. Tai kas juos pirks, jei šalia matys kinišką masalą už keliolika litų“, – svarstė žvejys, su bičiuliu plėtojantis internetinę parduotuvę trisakis.lt
Anot jo, lietuviai kol kas labiau mėgsta tik pasižiūrėti į masalus ir garsiai pasvarstyti, kodėl prekybos centruose gali nusipirkti kur kas pigiau.
„Užsienyje rankų darbas vertinamas kur kas labiau. Tikriausiai lietuviams būtų sunku suvokti faktą, kad Japonijoje žvejys už rankomis pagamintą masalą gali sumokėti daugiau nei 300 Lt. Kaip reikia vertinti rankų darbą, kad mokėtumei tokius pinigus“, – stebėjosi A.Macijauskas, nuo mažumės mėgęs konstruoti, vis ką nors gaminti.
Jo planuose – paroda Švedijoje, kur ketina pristatyti savo darbus. „Galbūt kas nors iš to išaugs“, – vylėsi pašnekovas.