Sūriai gerokai pabrango
„Mano mėgstami sūriai po embargo pabrango 30–50 procentų“, – 15min sakė maskvietis Nikita, sutikęs būti savotišku gidu po Rusijos sostinės prekybos centus.
Parmezano, bri ir kitokio sūrio, taip pat varškės, jogurtų, kitų pieno produktų, mėsos ar žuvies dabar Maskvos prekybos centruose tikrai netrūksta. Nereikia ir iš po prekystalio pardavinėti – rusai įsigudrino vežti garsųjį lietuvišką „Džiugą“ iš Argentinos, gaminti populiarią „Svalią“ Rusijoje, iš serbų, turkų, egiptiečių, marokiečių pirkti vaisius ir daržoves. Be to, dabar rusai patys gamina kur kas daugiau nei anksčiau.
Beje, Rusijoje galima rasti ir lietuviškų pieno produktų, pavyzdžiui, ledų, taip pat jogurtinių gėrimų. Jie kažkodėl nepateko į embargo sąrašą, tad Lietuvos perdirbėjai ir toliau juos veža į Rusiją.
O kaip su kokybe? Ar pakaitalai primena prancūziško ar itališko sūrio skonį?
„Įvedus embargą, smarkiai išaugo palmių aliejaus importas į Rusiją. Iš jo gaminame sūrio produktus“, – paaiškino Nikita.
Lietuvos pirkėjai jau, regis, moka atskirti parduotuvėse sūrį nuo sūrio produkto, nes apie tai yra aiškiai informuojama etiketėje. Rusiški sūrio produktai ir anksčiau būdavo pardavinėjami Rusijoje. Tik ne tokiais kiekiais ir ne už tokią kainą.
Gaminasi sūrio produktus
„Aš jau geriau pirksiu nelegaliai atvežtą europietišką produkciją, nei valgysiu šitą brangų rusišką sūrį“, – atviravo Nikita. Rusiški sūriai ir sūrio produktai dabar, kai šalies gyventojai neturi iš ko rinktis, yra pardavinėjami kur kas brangiau. Kai kurių produktų kainos išaugo net iki 50 procentų.
Nedaug gamintojų giriasi, kad tai yra rusiškas produktas – prekių pakuotės puošiamos Italijos vėliavomis, rašoma, kad tai estiškas ar olandiškas sūris. Nuo lentynų nedingo ir kai kurie šalies gyventojų mėgstami prekių ženklai, tarkime, „Pieno žvaigždėms“ priklausanti „Svalia“, kuri dabar yra gaminama Rusijoje, o „Džiugas“ jau kelerius metus yra tapęs argentinietišku. 200 gramų „Svalios“ sūrio pakuotė kainuoja maždaug tris eurus.
Daug ir suomiškos pieno perdirbimo įmonės „Valio“ produkcijos – bendrovė pati gamina Suomijoje. Be žinomų „Danone“ ir kitų prekių ženklų, galima pamatyti ir daug rusiškų jogurtų, varškės, įvairių kitų pieno produktų. Kainos primena lietuviškas – litras pieno ar kefyro kainuoja apie eurą, perskaičiavus iš rublių.
Dar vienas gerai mums pažįstamas ženklas – „Viči“. Lietuviškos įmonės produkciją daugiausia gamina ir čia veža baltarusiai. Tiesa, embargas šioms prekėms ir nėra taikomas.
Daržovių stendai taip pat tušti nestovi.
Užplūdo vaisiai iš Serbijos
Vaisių ir daržovių importuotojai Rusijos vartotojų smarkiai nenuskriaudė.
„Kaina, galima sakyti, yra ta pati kaip ir anksčiau“, – stovėdamas prie daržovių viename Maskvos prekybos centre svarstė Nikita.
Jis pasakojo, kad pirmaisiais mėnesiais, kai Rusija neteko europietiškų prekių, į šalį pradėta daug visko vežti iš Serbijos.
„Chaosas truko kelis mėnesius. Vėliau radome, kuo pakeisti produktus. Girdėjome, kad ir jūs susitvarkėte dėl to kilusias problemas“, – pridūrė Nikita.
Dabar, panašu, rusai susirenka viso pasaulio derlių – valgo argentinietiškus ir serbiškus obuolius, egiptietiškus apelsinus, turkiškus bananus, pomidorus iš Azerbaidžano. Pastarieji, tiesa, kainuoja kaip pirmas lietuviškas derlius Lietuvos parduotuvėse, kasmet išgąsdinantis pirkėjus – maždaug po penkis eurus už kilogramą.
Kitos kainos, atrodo, įprastos lietuvio akiai – apelsinai kainuoja maždaug eurą, bananai ir obuoliai – po 1,20 euro, pomidorai – iki 2 eurų.
Kilmės šalis – nebūtina
Kai kurie prekybos tinklai ant kainų nerašo produktų kilmės šalies. Tačiau jei vakarienei čia ruošite įmantrias salotas, ingredientų nepritrūks – pasirinkimas platus, o kainos nesikandžioja.
Maskvos gyventojai, žinoma, situaciją mato tamsesnėmis spalvomis. Net jeigu kai kurių produktų kainos smarkiai ir neaugo, o pajamos nesumažėjo, rusai, sako, saugiau jaučiasi tik čia, tėvynėje, o užsienyje už rublį jau tiek daug neprisipirksi.
„Tai čia jums pigu – įsivedėte eurą, kainos pas jus augo, o čia rublis nuvertėjo, tai ir jaučiatės turtuoliai“, – juokėsi Nikita.
Metro važiuoti pigiau nei troleibusu Vilniuje
Vienkartinis metro bilietas Maskvoje nekainuoja euro, o jeigu įsigyji jų daugiau – kaina sumažėja iki pusės euro už vienetą. Beje, metro veikia nemokamas bevielis internetas, tiesa, tik su rusiška SIM kortele. Kaina atperka ne itin malonų metro darbuotojų elgesį.
„Nuuuu, taigi normaliai pridėkit bilietą, Jėzus“, – vienoje stočių rusų kalba mane apšaukė senyvo amžiaus moteris, man blaškantis prie įėjimo.
Šalia Kremliaus sutiktam rusui užsiminiau esanti lietuvė ir iškart pamačiau susiraukusį veidą. Norėčiau tikėti, kad tai – vienetiniai atvejai, tačiau mano kalbinta pora sakė, kad taip yra įprasta.
Bet apskritai Maskva, dar neseniai buvusi sunkiai „įkandamas“ miestas, dabar lietuviui kainomis neatrodo grėsmingai. Nori alaus į namus – įvairiausių rūšių už eurą ar pusantro rasi prekybos centre. Nori į barą – „craft“ alaus bokalas kainuos iki keturių eurų. Beje, Nikita sakė viename Maskvos barų ragavęs ir „Raudonų plytų“ gaminamos „Bocmano ūsų“ IPA.
„Džiaugiuosi, kad jums čia pigu, mums kainos irgi lyg ir nepasikeitė, bet į Europą važiuoti brangiau. Bet Europos niekas nepakeis mums“, – kalbėjo Nikitos žmona, o Nikita suskubo pridurti, kad dabar daug rusų važiuoja atostogauti į Krymą, bet jis to negali daryti iš principo.
Augo gamyba
Rusija per metus padidino beveik visų pagrindinių maisto produktų gamybą, pranešė nacionalinė statistikos žinyba „Rosstat“, rašo BNS.
Pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mėsos, neskaitant paukštienos, gamyba išaugo 5,6 proc. iki 518 tūkst. tonų, paukštienos – 4,7 proc. iki 1,1 mln. tonų. Rūkytų mėsos gaminių pagaminta 7,8 proc. daugiau – 514 tūkst. tonų.
Žuvų produktų, įskaitant konservų, gamyba padidėjo 1,4 proc. iki 1,1 mln. tonų.
Šviežio pieno produktų pagaminta 0,6 proc. daugiau – 1,4 mln. tonų, sviesto – 6,7 proc. daugiau – 56,5 tūkst. tonų, sūrių – 2,2 proc. daugiau – 105 tūkst. tonų.
Aliejaus gamyba išaugo 10,5 proc. iki 1,2 mln. tonų, duonos ir pyrago gaminių – sumenko 2 proc. iki 1,4 mln. tonų, konditerijos produkcijos – padidėjo 0,9 proc. iki 805 tūkst. tonų.
