Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Maxima“ apetitas auga: „Stokrotkos“ įsigijimas Lenkijoje tik dalis naujos plėtros strategijos

Pagrindinis naujo „Maximos grupės“ generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno darbas – paruošti grupę plėtrai tarptautinėje rinkoje. Nors konkretūs galimi pirkiniai neminimi, tačiau įdomūs „ir Vakarai, ir Šiaurė“, mini prieš kelias savaites darbą pradėjęs vadovas. Plėtrai finansuoti „Maxima“ svarsto ir obligacijų leidimą. Lietuva iš to gali pasipelnyti – vietos gamintojai stiprės, o šalies pirkėjai gali tikėtis ir daugiau produktų.
Dalius Misiūnas
Dalius Misiūnas / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

„Maximos grupės“ generalinis direktorius D.Misiūnas, anksčiau vadovavęs valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, išskirtiniame interviu 15min patikino, kad ir Lietuvoje veikiantis prekybos tinklas sieks stiprinti pozicijas.

Kokie pirmieji įspūdžiai pradėjus darbą naujoje grupėje? Ar didelis skirtumas lyginant su energetika?

– Įspūdžiai tikrai geri. „Maxima“, mano vertinimu, yra sėkmės istorija, tai didžiausias lietuviškas verslas. Pati verslo sritis man yra nauja. Prisipažinsiu, kad visai kitaip mačiau mažmeninę prekybą, kai būdavau eilinis pirkėjas parduotuvėje. Dabar labai įdomu pamatyti kitą pusę – kaip veikia procesai scenos užkulisiuose, kaip atliekamas darbas, kad klientas gautų šviežią produktą, kad jis apsipirktų greitai, patogiai, maloniai.

Jau priimdamas sprendimą žinojau, kad tai yra didelė ir sudėtinga organizacija. Verslas vykdomas 6 šalyse, tai dar papildomas kompleksiškumo aspektas. Skirtingos šalys turi savo specifikos. Energetikoje tiek daug tarptautiškumo nebuvo, tačiau organizaciniais aspektais yra ir labai daug panašumų: turi valdyti procesus, užtikrinti efektyvią komunikaciją.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Prekybos centras
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Prekybos centras

Kokie dabar jūsų pagrindiniai prioritetai? Kokius darbus ketinate atlikti pirmiausia?

– Pagrindinis darbas vienu sakiniu galėtų būti pasakytas taip – paruošti organizaciją plėtros etapui. Nes kitas etapas yra plėtra tarptautinėse rinkose, išlaikant lyderystę Baltijos šalyse. Baltijos šalyse „Maxima“ yra lyderė, ir toliau stengsimės, kad tokia ji liktų ir ta pozicija dar sustiprėtų. Tačiau didelei sėkmingai organizacijai kitas etapas yra plėtra.

Ar Emperia Holdings“, valdančios „Stokrotka“ parduotuves, įsigijimas yra ta pagrindinė plėtros kryptis?

– Tai yra to dalis. Lenkijos rinka tikrai yra labai įdomi, ten vyksta daug dalykų. Šiuo metu šis sandoris yra labai svarbus, nes jis tikrai leistų tapti visaverčiu Lenkijos rinkos dalyviu. Dabar mes turime įsigiję nedidelį Lenkijoje veikiantį prekybos tinklą, ir „Stokrotkos“ atėjimas būtų daug rimtesnis žingsnis, bet ne paskutinis.

Dabar laukiame Lenkijos Konkurencijos tarybos sprendimo, matome, kad procesas vyksta. Mūsų pasiūlymas akcininkams parduoti akcijas galioja iki kovo 16 d., tikimės sulaukti sprendimo iki to laiko.

O kokios kitos plėtros kryptis?

– Šalia Lenkijos įdomios visos kitos rinkos į Vakarus, į Šiaurę, ypač tos, kur mes matome, kad kaip „Maxima“ galime kažko atnešti ir užtikrinti ilgalaikį savo buvimą. Nes vis tiek yra strategija – užtikrinti ilgalaikį vertės augimą, o ne kažką labai trumpalaikio, bet galbūt efektingo. Siekiame ilgalaikio tvaraus vertės augimo, tai ir bandome rasti tinkamiausius sprendimus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalius Misiūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalius Misiūnas

Lietuvoje „Maxima“ suvokiama ir kaip maža parduotuvė provincijoje, ir kaip didžiulis prekybos centras. Ar kažkokį unikalų verslo modelį neštumėtės su savimi į užsienį?

– Geras klausimas. Kiekvienoje rinkoje turi rasti savo vietą. Taip, kaip vystėsi verslas Lietuvoje, jau turbūt nedaugelyje rinkų galima pakartoti. Nes čia viskas prasidėjo nuo nulio, dėl to labai sėkmingai buvo išvystyti visi formatai – prieš tai nieko nebuvo.

Ką matome kitose rinkose – jau turime rinktis, kur būsime stiprūs. Ir akivaizdu, kad konkuruoti su visais yra sunku. Turi pasirinkti savo identitetą.

Koks šiuo metu yra įmonės finansinis pajėgumas? Ar plėtra būtų vykdoma skolinantis įsigijimams?

– Plėtra vykdoma ir įsigijimais, ir augant organiškai, bet įsigijimai šioje vietoje turi svarbų vaidmenį. Dabartinis finansinis pajėgumas yra labai didelis. Kalbant apie plėtros finansavimą, mes matome galimybę finansuoti nuosavomis lėšomis, matome galimybę skolintis bankuose, matome galimybę ir eiti į kapitalo rinkas. Svarstome obligacijų galimybę.

Žiūrime, kad plėtra būtų subalansuota. Yra dvi pusės: plėtrą daryti vien dėl to, kad ji vyktų, o kita – kad esamas verslas veiktų sėkmingai ir aiškiai.

Gali sakyti, kad dabar galvosiu tik apie plėtrą, bet tai neveiks. Turi visą laiką užtikrinti, kad pakankamas dėmesys būtų skiriamas ir esamam verslui, nes jis irgi keičiasi, situacija rinkoje keičiasi nuolatos, ir mes negalime atsilikti.

Ar matote kokių sinergijų ar galimybių, ką plėtra užsienyje galėtų duoti Lietuvos pirkėjams ar gamintojams?

– Kai kalbame apie Lenkijos rinką, jau pradinis vertinimas parodo, kad galime tikrai rasti kažkokių sinergijų. Konkrečiai dar nieko nesame padarę, nes dar laukiame sandorio rezultato. Pagal srautus, pagal situaciją, pagal mūsų vertinimus, turėdami ir nedidelį verslą Lenkijoje matome naujų galimybių rinkoje.

Lietuvos gamintojams irgi – daug gamintojų jau šiandien dirbdami su „Maxima“ tos partnerystės pagrindu yra išaugę ir išėję į tarptautines rinkas. Ir mes norime su jais toliau likti partneriais – be abejo.

Kasininkių atlyginimai yra vienas pagrindinių „Maximai“ užduodamų klausimų viešumoje – kokių pokyčių čia reikėtų tikėtis?

– Kalbant apskritai, kokią mes įsivaizduojame organizaciją, kuri pasiruošusi plėtrai, arba kur yra jos prioritetai: ji kuria ir turi gerą santykį su klientais ir taip pat turi gerus santykius su darbuotojais. Tai lemia kompetencijas, sprendimų priėmimą, struktūros tvarumą. Tie du dalykai man asmeniškai ir organizacijoje tampa labai aiškiu prioritetu.

Aš manau, visose srityse Lietuvoje atlyginimai auga, tai natūraliai auga ir šitoje srityje. Šiandien mes turime darbuotojus, mes užtikriname, kad jie čia yra, ir nuolatos galvojame, kaip dar geriau jais pasirūpinti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalius Misiūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalius Misiūnas

Kokie „Maxima grupės“ finansiniai rezultatai 2017-aisiais metais?

– Jie dar nėra skelbti ir kol kas dar negaliu komentuoti, rezultatai bus paskelbti artimiausiu metu.

Ar turite konkrečių planų vertybinių popierių rinkoje?

–Tikrai svarstome finansavimo galimybes – viena iš realiausių turbūt yra obligacijos.

– „Maximos grupės“ akcininkė yra „Vilniaus prekyba“ – koks jos vaidmuo bendrovės valdyme, kas už ką atsakingas?

– „Vilniaus prekyba“ yra atsakinga už eilę verslų – tai ir „Maxima grupė“, kurioje sutelkta mažmeninė prekyba, yra „Akropolis“, „Ermitažas“, „Eurovaistinė“ – jie koordinuoja šių verslų reikalus ir juos prižiūri. „Maxima grupė“ – tai kontroliuojančioji bendrovė, kuri prižiūri „Maxima Lietuva“ ir tinklus Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje. Mes prižiūrime ir Ispanijos verslą, kuris nėra tiesiogiai grupėje, bet jo priežiūra patikėta „Maxima grupei“. Dar yra „Franmax“ – tai aptarnavimo grandis, kuri visus verslus aptarnauja, tai yra IT ir pirkimai-tiekimas.

Mūsų vaidmuo sužiūrėti, kad šalys dirbtų sėkmingai, kad žinotų, ką daro, kad padarytų tai, ką pasakė. Taip pat ir aptarnavimas – kad rastume būdus, kaip išgauti sinergiją, kuri galėtų būti taikoma keliose šalyse.

Kokius jums pagrindinius tikslus kelia akcininkai?

– Tai yra vertės tikslas – kad tvariai augtų vertė.

Dabar vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija, sparčiai plėtojamos technologijos, „Amazon“ atidarė pirmąją parduotuvę, kurioje nėra nei vieno darbuotojo. Koks bus „Maximos“ veidas ateityje?

– „Maxima“ yra rinkos lyderė ir ji visada buvo plėtros lyderė. Daug kas į „Maximą“ Baltijos šalyse žiūri kaip į pavyzdį. Aš manau, kad ji ir technologijų srityje turi būti lyderė.

Iš tiesų yra nemažai dalykų daroma, galbūt tai nėra tiek matoma, bet tikrai yra testuojamos ir technologijos ir galvojama, kaip bus, kaip viskas atrodys ateityje. Mes tikrai save pozicionuojame kaip grupę, kuri šioje rinkoje ir vėliau kitose rinkose bus viena pirmųjų technologiškai.

Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Kauno Hyper Maxima
Aliaus Koroliovo/15min nuotr./Kauno Hyper Maxima

Gal tokia kaip „Amazon“ vienintelė parduotuvė be darbuotojų ir nėra mūsų tikslas, bet tai, kad mes norime paimti technologijas, kurios palengvintų, pagreitintų ir pagerintų klientų patirtį – tai tikrai. Aišku, kad norime optimizuoti procesus – juk mes turime konkuruoti. Turime pasiūlyti geriausią kainą ir tą padaryti geriau nei konkurentai.

Tikrai jau dabar yra pakankamai daug talento grupės viduje, kuris suprastų technologijas, jas valdytų. Manau, ta sritis ir ta komanda turės dar stiprėti.

O kokias pagrindines prekybos tendencijos įžvelgiate – ar elektroninė prekyba toliau plėsis?

– Tikrai elektroninė prekyba turi ateitį ir tai matome labai aiškiai. Ji augs, augs ir individualus apsipirkimas –vis daugiau matysime patogumo pasiūlymų, skirtų individualiai kiekvienam atskiram pirkėjui.

Manau, kad didžiosios parduotuvės, kurios yra labai didelės ir užtikrina mažiausias kainas, išliks. Segmentas, užtikrinantis asortimento kokybę, aptarnavimo kokybę ir patogumą, yra arti prie namų, darbo ar kelio – mano vertinimu, ir šis segmentas turėtų stiprėti.

Į Lietuvą su kitu verslo modeliu atėjęs „Lidl“ iškart atsiriekė didelę rinkos dalį – ar tai verčia ir „Maximą“ peržiūrėti veiklos strategiją?

– „Lidl“ yra discounteris (remiasi didelėmis nuolaidomis – 15min). Šios parduotuvės siūlo pakankamai ribotą asortimentą ir tų paprastesnių procesų dėka pasiūlo geresnę kainą. „Maximos“ koncepcija yra šiek tiek kita.

Aišku, kad „Lidl“ atėjimas buvo, matyt, pirmas rimtesnis pasitikrinimas, nes iki tol atotrūkis nuo konkurentų buvo pakankamai didelis. Šis pratimas „Maximai“, manau, buvo labai naudingas suprasti, kuriose vietose reikia pasistengti, kurios mūsų vietos yra privalumai, o kur trūkumai.

Nemažai išvadų yra padaryta ir tikrai imtasi veiksmų, kad išlaikytume lyderystę. Tokia yra rinka, kad nuolat turi žiūrėti, kas įvyks – ne po dešimtmečio ar penkmečio, o rytoj.

Ar Lenkijoje, jei sandoris bus sėkmingas, „Stokrotka“ liktų „Stokrotka“, ar vis tik būtų paversta „Maxima“?

– Tiesą sakant, nebuvo apie tai kalbėta – pradinis planas yra išlaikyti vertę, kurią turi prekės ženklas.

O Lietuvoje prekės ženklų neplanuojate keisti? Anksčiau turėjome „Saulutę“, „T-Market“, „Taupą“... Ar „Maxima“ liks?

– Lietuvoje ypač, o ir visame Pabaltijyje, „Maxima“ turi tikrai labai stiprų prekės ženklą. Ir tai yra didelė vertė, kurią išlaikysime.

Ačiū už pokalbį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?