Pasak E.Volko, regis, Estijos vartotojai nėra linkę rinktis prekybos centrų skyrių, kuriuose yra aptarnaujami parduotuvių darbuotojų, ir mieliau nei jų kaimynai iš Lietuvos ir Latvijos renkasi jau supakuotus maisto produktus.
„Estai nenori praleisti daug laiko parduotuvėje ir stengiasi apsipirkti kuo greičiau. Lietuviai ir latviai elgiasi absoliučiai priešingai – jie gerokai daugiau laiko praleidžia parduotuvėse, mielai pabendraudami su čia sutiktais žmonėmis“, – naujienų agentūrai BNS paaiškino E.Volkas.
Jam pritarė ir rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vadovė Baltijos šalyse Ilona Lepp (Ilona Lep), kuri teigė, kad Lietuvoje ir Latvijoje apsilankymas maisto prekių parduotuvėje dažniau laikomas socialiniu būdu praleisti laisvalaikį nei Estijoje.
„Estai nemėgsta eiti į parduotuves, tačiau paradoksalu, jie apsilanko parduotuvėse daug dažniau nei jų kaimynai. Estas į parduotuvę eina maždaug 60 kartų per mėnesį – žymiai daugiau nei, pavyzdžiui, lietuvis, – teigė I.Lepp.
E.Volkas, anksčiau vadovavęs „Maxima“ tinklui Bulgarijoje, taip pat pastebėjo, kad estai valgo mažiau šviežių produktų nei bulgarai.
„Lietuviai linkę apsipirkti šeštadieniais ir praleisti parduotuvėse daug laiko – čia jie pabendrauja su pažįstamais ar šnektelėja su kasininkais. Tuo tarpu estai yra racionalesni ir nemėgsta apsipirkimo proceso“, – pridūrė tyrimų bendrovės atstovė.
E.Volkas, anksčiau vadovavęs „Maxima“ tinklui Bulgarijoje, taip pat pastebėjo, kad estai valgo mažiau šviežių produktų nei bulgarai.
Kalbant apie bendrus šviežių vaisių ir daržovių, taip pat žalios mėsos pardavimus, [Bulgarijoje] parduodama apie 10 proc. daugiau nei Estijoje. Tuo pačiu metu alkoholio pardavimai, kurie Bulgarijoje yra gana kuklūs, sudaro žymiai didesnę dalį Estijoje “, – pridūrė E.Volkas.
„Maxima“ pastaruoju metu trijose Baltijos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad estai suvartoja daugiau mėsos ir pieno produktų nei lietuviai ar latviai.