Remiantis „Maxima“ prognozėmis, šiemet kalėdinių pirkinių krepšelis ūgtels nuo 1 iki 2 proc. Tai lems optimistiškesnės pirkėjų nuotaikos ir ryžtas skirti daugiau pinigų pirmosioms Kalėdoms su euru. Tiesa, bendrovės atstovai pripažįsta, kad euras lems ir didesnį pirkėjų dėmesį kainų analizei ir jų pokyčiams.
„Įpročiai ir tradicijos išlieka tos pačios. Norime Kalėdas sutikti su šeima ir būry draugų. Gyvename senomis tradicijomis“, – apklausos rezultatus komentavo „Maxima LT“ generalinis Žydrūnas Valkeris.
Apie 70 proc. respondentų taip pat planuoja dovanoms skirti nuo 30 iki 120 Eur.
„Beveik visi šiais metais dovanos kokias nors dovanėles“, – teigė Ž.Valkeris ir pridūrė, kad likus daugiau nei mėnesiui iki kalėdinio laikotarpio žmonės pradėjo rūpintis dovanomis savo artimiems žmonėms.
„Esame maloniai nustebinti, kad prekybos tinklai – viena pagrindinių vietų, kur randamos ir įsigyjamos dovanos“, – pridūrė „Maxima LT“ generalinis direktorius.
Apie 70 proc. respondentų taip pat planuoja dovanoms skirti nuo 30 iki 120 Eur.
Augančią pirkėjų perkamąją galią rodo ir tai, kad žmonės ne visus patiekalus gamins namie patys. Net du trečdaliai žmonių šiemet planuoja dalį patiekalų kalėdiniam stalui pirkti jau pagamintus.
Pernai pagamintą produkciją planavo pirkti tik 29 proc. žmonių.
Kelerius metus iš eilės mažėja ir stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas šventiniu laikotarpiu.
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė pabrėžė, kad jau kelerius metus iš eilės mažėja ir stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas šventiniu laikotarpiu. Šiuos gėrimus pakeičia vynas.
Vidutinė planuojama dovanų krepšelio vertė yra apie 70 Eur, o populiariausiomis dovanomis šiais metais bus žaislai, knygos, patalynė ir pledai, žvakidės bei smulki buitinė technika.
„Maxima“ užsakytas tyrimas taip pat parodė, kad populiariausių kalėdinių patiekalų trejetas nesikeičia jau daug metų, tai mišrainės ar salotos, silkė ir jos gaminiai bei kūčiukai.
Tiesa, kalėdinių laikotarpiu valgomų patiekalų pasirinkime vis dar labiau jaučiama sovietmečio, o ne tarpukario Lietuvos kulinarinė įtaka. Pavyzdžiui, kepta žąsis su obuoliais buvo itin populiari smetoninėje Lietuvoje, tačiau tokiu populiarumu dabar nesimėgauja.
Etnologė Eglė Plioplienė papasakojo, kad žąsies populiarumą ant kalėdinio lietuvių stalo tarpukary lėmė grynai pragmatinės priežastys.
„1931 m. buvo krizės metai Lietuvoje. Vokietija visiškai sustabdė žąsų importą iš Lietuvos. Tais metais žąsų Lietuvoje buvo apie 600 tūkst. 1934 m. spalį Lietuvos vyriausybė įsakė visiems valdininkams įsigyti po 4 – 5 litų vertės žasį. Tiesa, vėliau įsigyti žąsis liepta ir kitiems gyventojams. Jeigu žmogus gaudavo 150 litų per mėnesį, jam reikėdavo įsigyti 3 žąsis – po žąsį už kiekvienus gautus 50 litų“, – keptos žąsies su obuoliais populiarumą iki Antrojo pasaulinio karo paaiškino E.Plioplienė.
