Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Maxima“ kainų Lenkijoje nebetikrina: prekės, kurios pas kaimynus kainuoja pigiau

„Maxima“ žada, kad pas juos atrinktos prekės kainuos mažiau nei kitose Lietuvos ir Lenkijos parduotuvėse. Tačiau kainas paanalizavęs portalas „Pricer.lt“ tikina, kad kainos ne visada yra mažesnės, kaip kad žadama. Štai dalis produktų Lietuvoje yra 27–41 proc. brangesni nei Lenkijoje. Tuo metu prekybos tinklas teigia, kad kainas Lenkijoje tikrinti jau nustojo.
Prekybos centro „Maxima“ kasininkės pasiruošusios priimti eurus
Prekybos centro „Maxima“ kasininkės pasiruošusios priimti eurus / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Maxima“ vykdo programą „Mažų kainų garantija“, kurios metu tam tikrų produktų kainas patikrina kituose prekybos tinkluose Lietuvoje ir Lenkijoje ( „Biedronka“, „Tesco“, „Lidl“, „Kaufland“). „2 kartus per savaitę palyginame savo ir kitų didžiųjų prekybos tinklų prekių kainas ir, jei randame kur nors pigiau, iškart sumažiname jas savo parduotuvėse“, – pradėjęs programą skelbė prekybininkas.

Jis atpigina ne visas, o tik tam tikras į programą įtrauktas prekes. Pavyzdžiui, per šventes su „Mažos prekės garantija“ ženklu pardavinėti saldainiai „Merci“, „Raffaello“, šokoladiniai kiaušiniai „Kinder Siurprise“, skystasis dėmių valiklis ACE ir kiti produktai.

„Pricer.lt“ pastebėjo, kad būtent šios minimos prekės Lenkijoje yra pigesnės.

Pavyzdžiui, valiklis ACE Lenkijos elektroninėje parduotuvėje „Auchan“ kainuoja 2,32 euro, o „Maximoje“ Lietuvoje – 2,95 euro, taigi 27 proc. daugiau.

Pricer.lt nuotr./„Maxima“ kainų palyginimas
Pricer.lt nuotr./„Maxima“ kainų palyginimas

Saldainių „Merci“ kaina Lenkijoje – 3,48 euro, Lietuvoje – 4,98 euro, taigi net 41 proc. didesnė.

Pricer.lt nuotr./„Maxima“ kainų palyginimas
Pricer.lt nuotr./„Maxima“ kainų palyginimas

„Raffaello“ Lietuvoje kainuoja 2,99 euro, o Lenkijoje – 2,31 euro, taigi pas kaimynus saldainiai pigesni 29 proc.

Pricer.lt nuotr./„Maxima“ kainų palyginimas
Pricer.lt nuotr./„Maxima“ kainų palyginimas

„Kinder Surprise“ kaina Lietuvoje – 95 euro centrai, Lenkijoje – 74 centai. Taigi šokoladinis kiaušinis pas kaimynus pigesnis 28 proc.

Pricer.lt nuotr./„Maxima“ kainų palyginimas
Pricer.lt nuotr./„Maxima“ kainų palyginimas

„Pricer.lt“ kainas lygino ne „Maxima“ pasirinktose parduotuvėse („Biedronka“, „Tesco“, „Lidl“, „Kaufland“), bet „Auchan“. Tiesa, galima tas pačias prekes rasti pigiau ir kitur. Pavyzdžiui, „Tesco“ Lenkijoje „Raffaello“ saldainius parduoda už 10,99 zloto (apie 2,62 euro), taigi vis vien pigiau nei Lietuvoje.

Tiesa, „Maxima“ aiškina, kad Lenkijoje kainų jau kurį laiką nestebi ir pigesni nei kaimynai būti nesistengia.

„Praėjusį rudenį „Maxima“ dvigubai praplėtė kampanijos „Mažos kainos garantija“ prekių sąrašą. Nuo tada stebimos jau 2 tūkst. perkamiausių prekių, iš kurių net pusė – Lietuvos gamintojų produkcija, kainos. Orientuojantis į Lietuvos pirkėjams aktualiausių lietuviškų prekių kainų mažinimą visi vidiniai resursai buvo skirti kainų tikrinimui kituose Lietuvoje veikiančiuose prekybos tinkluose, tad kampanija „Mažos kainos garantija. Patikrinta Lenkijoje“ buvo užbaigta. Be to, kampanijos „Mažos kainos garantija. Patikrinta Lenkijoje“ prekės buvo žymimos atskiromis žymomis, kad klientams būtų aišku, kurių prekių kainas tikrinome Lenkijoje“, – 15min paaiškino Paulius Stonis, „Maximos“ atstovas ryšiams su visuomene.

Jis patikslino, kad kainų Lenkijoje nebetikrina nuo pernai lapkričio, vadinasi, „Maxima“ programos prekes jau galima lyginti tik su konkurentų Lietuvoje kainomis.

Kas lemia kainą?

„Pricer.lt“ pabrėžia, kad pagrindinės prekių mažmeninių kainų dedamosios yra: pirminių žaliavų tiekėjų kainos; gamintojų, perdirbėjų išlaidos ir taikomi antkainiai; Prekybos tinklų išlaidos ir taikomi antkainiai; Šalyje taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM).

„Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuva kartu su Estija ir Latvija yra vienos iš nedaugelių ES šalių, kuriose nėra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų pagrindiniams maisto produktams“, – tikina kainų palyginimo portalas.

Lenkijoje taikomas standartins 23 proc. PVM tarifas, bet daugeliui maisto produktų taikomas sumažinti PVM tarifai: 5 proc. PVM tarifas duonai, mėsai, šviežiems vaisiams ir daržovėms, pieno produktams, vaisių sultims (vaisių sulčių kiekis ne mažesnis nei 20 proc.); 8 proc. PVM tarifas taikomas citrusiniams vaisiams, riešutams (išskyrus: graikiniams ir lazdyno riešutams), konservuotiems vaisiams ir produktams su vaisiais, džiovintoms daržovėms, kai kuriems kepiniams; 23 proc. PVM tarifas taikomas saldumynams, alkoholiui, mineraliniam vandeniui, limonadams ir gazuotiems gėrimams.

„Bet, matyt, priežasčių yra gerokai daugiau. Prekių kainos prekybos tinklų lentynose taip pat turėtų priklausyti nuo gyventojų perkamosios galios, vartojimo preferencijų ir kultūros, prekybos tinklų bei prekių ženklų gamintojų įgyvendinamos asortimento formavimo, pardavimų skatinimų ir prekių ženklų pozicionavimo politikos“, – rašo analitikai ir priduria, kad Lietuvos vidutinis darbo užmokestis BRUTO („ant popieriaus“) yra 935 Eur, vidutinis darbo užmokestis Lenkijoje – 1,161 Eur.

„Maisto produktų kainos prekybos tinklų lentynose gali priklausyti ir nuo sunkiau racionaliai paaiškinamų vartotojų psichologinių ir emocinių motyvų ir preferencijų renkantis ką ir už kiek pirkti, kuriems didelę įtaką gali daryti prekybos tinklų taikomos rinkodaros priemonės. Šiai faktorių grupei galima priskirti ir vartotojų galimybes lengvai nustatyti skirtingų prekybos tinklų pasiūlymų patrauklumą bei dedamas pastangas taupyti apsiperkant“, – aiškina „Pricer.lt“.

Svarbią įtaką maisto produktų kainoms prekybos tinklų lentynose daro žaliavų tiekėjų, gamintojų, prekybos tinklų konkuravimo (arba rinkos koncentracijos) lygis. Tose srityse, kur rinkos koncentracijos lygmuo yra aukštas, prekių pardavimo kainos nebėra valdomos rinkos dėsniais ir linkusios augti dominuojančių žaidėjų valia, priduria jie.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?