Pasak Jurgitos Judickienės TRINITI JUREX partnerės, Ginčų ir arbitražo praktikos grupės vadovės, kuo aukštesnis verslo ginčų indeksas, tuo verslas dažniau nesutarimus aiškinasi teismo ar arbitražo salėje. Žemas indeksas rodo, kad verslas arba dažniau renkasi kitus ginčų sprendimo būdus – mediaciją, arbitražą, taikinimą ar kt., arba ieško kitų nesutarimų sprendimo būdų, pavyzdžiui taikaus ginčų sprendimo. „Akivaizdu, kad verslas pradėjo tiksliau įsivertinti su ginčais susijusias rizikas ir jų kainą, dažniau domisi alternatyviais ginčų sprendimo būdais. Mūsų 2020 metais pradėta teikti Ginčų sėkmės indekso paslauga bei jos paklausa tik patvirtina, kad verslas ieško būdų numatyti konkretaus konflikto naudas ir kaštus, į bylinėjimąsi žvelgia atsakingiau ir atidžiau. Tam neabejotinai reikalinga verslo kultūros branda“, – pastebi J. Judickienė.
Pandemijos atspindžiai verslo ginčuose
Mažesnį bylų skaičių sąlygojo ir koronaviruso nulemti ribojimai bei iš to sekęs visuomeninių santykių dinamikos sulėtėjimas, o taip pat ir tikrų verslo segmentų veiklos uždraudimas. Pandemija gerokai pakoregavo teismų darbą, o perėjimas prie bylų nagrinėjimo naudojant informacines technologijas buvo sąlyginis iššūkis, kad pradėtos bylos būtų nagrinėjamos ir išnagrinėtos. Kaip skelbia Nacionalinė teismų administracija, nuotolinių teismo posėdžių skaičius siekė 3 865 posėdžius per metus ir tai yra dvigubai daugiau negu būdavo ankstesniais metais.
Užklupusi pandemija davė milžinišką proveržį elektroninės prekybos sektoriui, ypač, kad į jį suskubo jungtis lig šiol el. prekyboje nedalyvavę rinkos žaidėjai. Todėl nenuostabu, kad per praėjusius metus fiksuotas beprecedentis augimas vartotojų teisių gynimo ginčuose – jų išaugo kone dvigubai (43.93%). „Didėjantys el. komercijos mastai Lietuvoje natūraliai didina besikreipiančių vartotojų skundų skaičių, juolab, kad vis daugiau jų geriau žino savo teises. Be to, el. prekybos lauke pasirodę nauji žaidėjai dar tik mokosi žaidimo taisykles, tad natūralu, kad neretas iš jų dažniau suklumpa ir daro klaidas, o to pro akis nepraleidžia vartotojai“ – komentuoja TRINITI JUREX partnerė ir Asmens duomenų apsaugos komandos vadovė Aurelija Rutkauskaitė.
Darbo santykių transformacija
2020 metų pandemija atnešė daug neapibrėžtumo darbo santykiuose, kuomet skubos tvarka buvo keičiami teisės aktai, klostėsi iki tol nebūtos darbo saugos, sveikatos, darbo sutarčių keitimo situacijos, kuriose verslui teko derinti teisės ir ekonominius interesus bei saugoti darbuotojų sveikatą.
VGI autoriai pastebi, kad pastarųjų metų pokyčiai darbo rinkoje – naujos darbo formos, nuotolinio ar hibridinio darbo modifikacijos, neįprastas darbo ir poilsio derinimas (pvz. workation) – skatina didinti verslo socialinę atsakomybę darbuotojų atžvilgiu. Kita vertus, šie pokyčiai ragina ieškoti būdų maksimaliai standartizuoti ar netgi skaitmenizuoti įdarbinimo bei išdarbinimimo, darbo sutarties vykdymo, darbuotojų įtraukimo, motyvavimo, gerovės užtikrinimo, darbo jėgos nuomonės procesus siekiant išvengti žmogiškųjų klaidų bei tuo pačiu pasirengti ateinantiems iššūkiams.
Pastebima, kad didžiąja dalimi darbo ginčai vis dar vyksta dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo, darbo sąlygų keitimo, darbo ir poilsio laiko. „Šios tendencijos rodo, kad verslas vis dar linkęs per mažai dėmesio skirti atlygio politikos formavimui, tinkamam jos įgyvendinimui, neatidžiai atlieka atleidimo iš darbo procedūras, neretu atveju darbuotojų sąskaita sprendžia verslo (ne)efektyvumo problemas, naudojasi darbuotojų teisiniu neišprusimu. Toks darbo bylose keliamų klausimų spektras verčia kalbėti apie darbdavio atsakomybės, netvaraus verslo vykdymo iššūkius“ pastebi J. Judickienė.
Augančios viešųjų pirkimų ginčų apimtys ir kompleksiškumas
Viešųjų pirkimų ginčai valstybės mastu metai iš metų išlieka reikšmingi – jau eilę metų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamų viešųjų pirkimų ginčų skaičius išlieka stabilus. Tuo pačiu ryškėja augantis ginčų sudėtingumas. Kaip pastebi TRINITI JUREX Viešųjų pirkimų komandos vadovė Karolina Laurynaitė, „Kasacinio teismo nutarčių motyvacija įspūdinga tiek argumentų turiniu, tiek ir apimtimi. Tai rodo, kad valstybei viešųjų pirkimų politika yra itin svarbi, o nemaža dalis viešųjų pirkimų rinkos skaudulių ir toliau sureguliuojami būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagalba“.
VGI autorių nuomone, tendencija, rodanti augantį viešųjų pirkimų ginčų skaičių bei sudėtingumą, dar labiau išryškės 2021 m. ir laukiant 2022 m. Tiek Europos Sąjunga, tiek ir Lietuva kelia aiškų tikslą naujos kartos ekonomika turi būti kuriama investuojant į ekonomiką modernizuojančius bei „žalinančius“ sprendimus. Dėl šios priežasties, tikimasi daugiau pirkimų inovacijoms skatinti, pirkimuose taikyti žaliuosius kriterijus, kardinaliai mažinti mažiausios kainos principu vykdomų pirkimų skaičių. K Laurynaitė pažymi „Neabejotina, kad daugės klaidų ir atitinkamai ginčų perkančiosioms organizacijoms pirkimai taps sudėtingesni, reikės įgyti reikiamas kompetencijas kaip tokius pirkimus vykdyti, bei kaip vertinti pasiūlymus“.
Verslo ginčų tendencijose – aiškiai matomi ateities pranašai?
Apibendrindami praėjusių metų verslo ginčus, VGI autoriai pastebi, kad tam tikri rodikliai nesunkiai pasufleruoja, kokioje verslo aplinkoje gyvensime artimiausiu metu. Tai ypač akivaizdu, kai yra fiksuojami itin dideli pokyčiai. Vienas jų daugiau nei per pusę (64%) sumažėjęs juridinių asmenų bankrotų skaičius. Prie šio kritimo ženkliai prisidėjo dėl COVID-19 sukeltų pasekmių laikinai sustabdytas bankroto bylų inicijavimas, tačiau kaip pastebi TRINITI JUREX advokatas ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorius Marius Tamošiūnas, artimiausiu metu galimas ir „suspaustos spyruoklės“ efektas, dėl kurio bankroto skaičius gali labai ženkliai augti. „Nuo 2017 metų stebėjome bendrą bankroto bylų skaičiaus mažėjimo tendenciją, kuri sutapo su bendrosiomis ekonomikos augimo tendencijomis. Tačiau 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos įstatyminiu lygiu sustabdžius bankroto bylų iniciavimą įmonių kreditorių iniciatyva, suprantama, įmonių mokumo problemos niekur nedingo – tiesiog buvo atidėtas jų sprendimas ateičiai. Be to, nemaža dalis verslo išgyveno tik dėl valstybės skirtų paramos priemonių. Visos ši negyvybingos įmonės anksčiau ar vėliau bus priverstos susidurti su ekonomine realybe ir spręsti savo nemokumo problemą – daugeliu atveju tai neišvengiamai pasibaigs bankrotu. Įvertinant visą bankroto iniciavimo ciklą, tikėtinas ženklesnis bankroto procedūrų augimas 2021 metų pabaigoje – 2022 m. pradžioje“ – pastebi M. Tamošiūnas.
Tuo tarpu per praėjusius metus fiksuotas su nuosavybe susijusių ginčų augimas rodo, kad nekilnojamojo turto rinka yra ypač aktyvi. Kaip pažymi Deivis Valiulis, TRINITI JUREX partneris ir Nekilnojamojo turto ir statybos teisės komandos vadovas ¬ „Dėl nekilnojamojo turto vystymo suintesyvėjimo kyla ginčai derinant naujus projektus su visuomene, neslūgsta ginčai susiję su teise naudotis valstybine žeme. Pastebime, kad daugėja specializuotų bei su infrastruktūra susijusių ginčų“.
Kiekvienais metais nuosekliai mažėjantis verslo ginčų skaičius rodo, kad lietuviško verslo kultūra subrendo siekti tvaraus ir etiško verslo konfliktų sprendimo. Tikėtina, kad ateityje verslas bus linkęs atsakingiau bylinėtis ir ieškos tokių verslui sukurtų įrankių kaip Ginčų sėkmės indeksas, kuris leidžia įsivertinti naudos ir kaštų santykį bei reputacinę bylinėjimosi žalą.
Konferencija „Verslo ginčai 2.0: tarp etikos ir technologijų“ – renginys suburiantis verslo, valstybės institucijų ir teisės ekspertus ieškoti atsakymų, kaip naujos kartos verslo ginčuose persipins etiškumas, technologijos bei siekis kurti atsakingą ir tvarų verslą. Konferenciją organizuoja advokatų profesinė bendrija TRINITI JUREX – viena didžiausių verslo teisės advokatų kontorų Lietuvoje, priklausanti TRINITI kontorų grupei Baltijos šalyse. Grupė vienija daugiau nei 70 advokatų ir teisininkų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, iš jų 40 profesionalų dirba Vilniaus biure.
