Jau 15 metų Rasos Stružeckienės siuvyklą galima vadinti tikru ir vieninteliu Lietuvoje ekologiškų žaislų fabriku. Tiesa, gimusios Tauragės apskrityje, prekės mūsų šalyje neužsilieka, o iškeliauja į Olandiją, žaislų dizainą kuriančio bei užsakymus teikiančio Willem Flendrie tėvynę.
Nuo 6 iki 34 darbuotojų
Baigusi siuvėjų mokyklą Klaipėdoje, 1994-aisiais R.Stružeckienė Pagramantyje įkūrė nuosavą siuvyklą, kurioje pirmąsias darbuotojas mokė sukirpimo bei adatos virtuoziškumo paslapčių. Iš pradžių joje darbavosi šešios moterys, tačiau tik viena iš jų buvo tikra siuvėja. Šiandien ūkinio pastato antrajame aukšte įsikūrusioje nedidukėje siuvyklėlėje rankomis darbuojasi 34 darbininkės: dvidešimt siuva, kitos lygina ar kemša žaislus. Dalis jų – vietinės, kitos atvykusios iš Tauragės arba Šilalės. Nuo pat įkurtuvių yra likusi tik viena siuvėja. Dar keturios darbuojasi jau 18 metų.
Siuvyklos vadovė prisiminė pačius pirmuosius užsakymus – nedidelėse garažo patalpose siūtas Rusijos rinkai skirtas mokyklines uniformas.
„Buvo metas, kai tekdavo darbuotis dviem pamainomis. Piką pasiekėme tikriausiai prieš kokį dešimtmetį“, – patį darbymetį įvardijo R.Stružeckienė.
Šiuo metu siuvykloje siuvami trikotažiniai drabužiai iškeliauja į garsias Jungtinės Karalystės parduotuves. Paklausta, ar kada sutiko jos kūrinį dėvinčią anglę, moteris atsakė gaminių realizacija mažai besidominti.
„Keletas pažįstamų teigė matę Londone pardavinėjamus Pagramančio siuvykloje siūtus modelius“, – kukliai pasidžiaugė R.Stružeckienė.
24 tūkst. žaislų per mėnesį
Prieš 15 metų UAB „Švyčio“ vadovai supažindino R.Stružeckienę su verslininku iš Olandijos W.Flendrie. Prasidėjo naujas etapas – ekologiškų olandų rinkai skirtų kūdikio žaislų gamyba.
„Iš pradžių užsakymus vykdėme kartu su „Taurana“. Po metų likome tik mes. Prisipažinsiu, buvo keista ir įdomu kurti žaislus. Buvo metas, kai per mėnesį pagamindavome 24 tūkst. Olandijos kūdikiams skirtų daiktų“, – bendradarbiavimo su „Keptin Jr“ įmonę valdančiu olandu pradžią prisiminė siuvyklos vadovė.
Žaislų dizainą kuria pats W.Flendrie. Paprašyta išskirti kokį vieną ypatingą, R.Stružeckienė pademonstravo lėlę, kurios guminės rankos, kojos bei galva kvepia vanile. Galūnes, anot jos, gamindavo ispanai, o Pagramančio siuvėjos tik prikimšdavo medžiaginį kūnelį vilnos.
„Dažnai nutinka, kad atskiros žaislų dalys į Pagramantį atkeliauja iš kitų šalių siuvyklų. Štai miegui skirtą kiškutį siūdavo Šri Lankos siuvėjos. Mes tik prikimšdavome“, – pridūrė moteris.
Žaislų veidukai siuvinėjami rankomis. Pagaminti vieną jų trunka apie pusvalandį. Darbas sukasi ratu: siuvėja iškerpa reikiamos formos audinį, sudygsniuoja, kimšėja prikemša ir vėl gražina pusgaminį siuvėjai. Galiausiai patikrinamos visos siūlės ir žaislas įpakuojamas. Irgi rankomis.
Lietuviai tokių žaislų nesupranta
Ant stalo dėliodama dryžuotus skudurinius berniukus, mergytes, vaiduokliukus, medžiaginius batukus su varlytėmis, R.Stružeckienė ima vardinti šių ekologiškų gaminių pranašumus.
„Natūralios medžiagos ramina, nesukelia alergijos. Dėl audeklo kokybės kūdikis neprisivalgo plaušų. Juos galima skalbti automatinėje mašinoje. Blankios pastelinės spalvos negadina regėjimo“, – vieną privalumą po kito bėrė siuvyklos vadovė.
Paklausta, ar į siuvyklą užsukęs žmogus galėtų užsisakyti tokį žaisliuką, moteris papurto galvą. Viskas iškeliauja į Olandiją, o ir individualių užsakymų Pagramančio siuvykla niekuomet nepriėmė.
Vis dar rūpindamasi lietuvaičių kūdikių sveikata, R.Stružeckienės pasiteiravau, ar nebuvo bandoma tokių žaisliukų pardavinėti Lietuvoje.
„Kažkada „Švytis“ bandė parduoti mūsų siuvamų žaislų. Neišdegė. Per brangu, per daug neįprasta. Vakariečiai vertina tokį produktą ir už jį yra pasiruošę plačiau atverti pinigines. O mūsiškiai pirmenybę teikia pigesniems pliušiniams žaislams ir tokių, kokie gaminami olandams, tiesiog nesupranta“, – apie menkas galimybes įžengti į vietinę rinką užsiminė moteris.
Vis dar neatlyžtu ir primenu, jog ekologiškumo mada, bent jau maisto pramonėje, mūsų šalyje tampa vis gajesnė. Galbūt vertėtų ir vėl pabandyti?
„Vargu. Jei jau olandas skundžiasi, kad pardavimai mažėja, tai pas mus, tarkim, 100 litų kainuojančią muzikinę pagalvėlę panorėtų įsigyti vos vienas kitas pirkėjas“, – tvirtai įsitikinusi atsakė R.Stružeckienė.
Gauna užsakymų ir iš kitų šalių
Pokalbis ėmė suktis apie patį užsakovą, žaislų dizainą kuriantį W.Flendrie. Anot R.Stružeckienės, pastarasis bendradarbiavimo pradžioje Pagramantyje apsilankydavo du kartus per metus.
„Atvykęs mokydavo, kaip taisyklingai pasiūti naujo jo kūrinio modelį, ant medžiagos padėdavo pirmuosius antspaudus. W.Flendrie lyg tikras dizaineris, kuria mintyse ir piešia. O mes esame jo idėjų vykdytojos“, – teigė R.Stružeckienė.
Paklausta, ar, turėdama 20 metų siuvėjos patirtį, nebandė pasiūlyti olandui keletą „pataisymų“, moteris šyptelėjo.
„Žinoma. Bet jis turi savo viziją, ir neperkalbėsi. Pamenu, kartą Pagramantyje lankėsi kartu su dukra. Jis jų turi tris. Pasiuvome ryškesnių spalvų žaisliuką, bet W.Flendrie atžala jį greit išbrokavo“, – paaiškino R.Stružeckienė.
O ką apie olandiškus žaislus galvoja jos pačios vaikai? Tikriausiai siuvyklos savininkės namuose – žaislų kolekcija.
„Tikrai ne. Turiu tris sūnus, tad jiems pliušiniai žaisliukai – nė motais. O štai anūkai užmiega kartu su Šri Lankoje pasiūtu ir mūsų prikimštu kiškiu“, – mano įsivaizdavimą paneigė siuvyklos savininkė.
Moteris prisipažino, kartą tokius žaislus gaminusi ir užsakovams iš Vokietijos. Tačiau vokiečiai galutiniu rezultatu patenkinti neliko. Šiuo metu užsakymą yra pateikę švedai.
„Nors šiandieninėje rinkoje jaučiami sunkumai, W.Flendrie rankų nenuleidžia. Rugpjūčio pradžioje į Olandiją iškeliaus 3500 vienetų ekologiškų Pagramančio siuvykloje pagamintų žaislų“, – šiandienos gamybos pajėgumais, kad ir ne tokiais gausiais kaip praeityje, pasidžiaugė R.Stružeckienė.
