„Atleisti kolegas niekada nėra lengva, ir mes darysime viską, kad tai vyktų padoriai ir pagarbiai“, – pareiškė „Danske Bank“ vykdomasis direktorius Chris Vogelzangas.
„Tačiau privalome prisitaikyti prie struktūrinių permainų finansų sektoriuje“, – pridūrė jis.
Europos ir JAV finansų rinkų priežiūros tarnybos tęsia tyrimus dėl itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo centre anksčiau atsidūrusio „Danske bank“. Po skandalų virtinės bankas patiria vis didesnį valdžios ir reguliavimo institucijų spaudimą pagerinti veiklą.
Ch.Vogelzangas teigė, kad darbo vietų mažinimas neišvengiamas norint bankui išlikti konkurencingu, ir yra dalis vadinamojo priemonių paketo 2023, kurio tikslas – veiklos efektyvumo didinimas.
Šiuo metu „Danske bank“ turi apie 22 tūkst. darbuotojų – dešimtadaliu daugiau nei prieš trejus metus, iš jų pusę – Danijoje.
2018-ųjų rudenį „Danske Bank“ 2018-ųjų rudenį paskelbė, jog ištyrus finansines operacijas per jo Estijos filialą 2007-2015 metais nustatyta įspūdinga įtartinų pervedimų suma – 200 mlrd. eurų. „Danske Bank“ tada pripažino nesugebėjęs tinkamai reaguoti į signalus apie įtartinus ir galimai nusikalstamus sandorius, negalįs nustatyti, kiek tiksliai pinigų buvo išplauta, paaiškinti jų kilmės.
Dėl skandalo atsistatydino „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas, o įvairiose Europos Sąjungos šalyse imta stiprinti finansų sektoriaus kontrolės mechanizmus ir griežtinti taisykles.
Pernai „Danske Bank“ pasitraukė iš Baltijos šalių ir Rusijos bankų rinkų.
