„Reikia kalbėti apie žmones, kurie yra talentingi, gali užsidirbti ir dirbti unikaliose kompanijose“, – pradėdama pokalbį su 15min pabrėžė R.Juodišienė.
Tai – trečiasis naujo 15min straipsnių ciklo „Didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokančios įmonės: kas jos ir kaip ten patekti?“ tekstas. Kiekvieną savaitę papasakosime vis apie kitą į šį sąrašą patekusią bendrovę.
Įmones, pateksiančias į šį sąrašą, atrinksime ne pagal darbo užmokesčio vidurkį, o pagal atlyginimų medianą. Pastaroji nustatoma įmonėje išrikiuojant atlyginimus didėjančia ar mažėjančia tvarka ir paėmus pačiame viduryje esančio darbo užmokesčio dydį.
KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS ATRINKOME ĮMONES
- Įmonė turi turėti daugiau kaip 20 darbuotojų
- Įmonė turi kurti pridėtinę vertę
- Tai negali būti holdinginė įmonė
Nuo „Apple“ – iki Kauno ir „Forbes“
Tačiau apie viską nuo pradžių. Belaidžio ryšio įrangą gaminančią įmonę „Ubiquiti“ 2003 metais įkūrė JAV milijardierius Robertas J. Pera, kuris tuo metu dirbo „Apple“. Dar dirbdamas šioje bendrovėje R.Pera sumąstė sukurti nebrangų, didelio našumo Wi-Fi modulį, o tai darydavo naktimis ir savaitgaliais savo bute. Galiausiai 2005 metais jis paliko darbą šioje gigantėje, kad visiškai pasinertų į savo naujosios įmonės veiklą.
Ir, akivaizdu, kad jo idėja pasiteisino. R.Pera „Forbes“ turtingiausių amerikiečių sąraše šiemet atsidūrė 38-oje vietoje su 19 mlrd. JAV dolerių turtu. Būdamas 36 metų R.Pera užsitarnavo vietą „Forbes“ 10 jauniausių pasaulio milijardierių sąraše.
Be to, R.Pera daliai žmonių žinomas kaip NBA klubo Memfio „Grizzlies“ savininkas. Šią komandą jis įsigijo 2012 metais ir skelbiama, jog yra jauniausias kontroliuojantis savininkas lygoje bei trečias pagal turtą sporto komandos savininkas („Forbes“ reitingas).
Nuo 2019 metų iki šių metų vasaros šiame klube žaidė ir Jonas Valančiūnas.
Lietuvoje „Ubiquiti Networks Europe“ R.Pera įkūrė beveik prieš 15 metų, o šiuo metu čia dirba 38 darbuotojai. Didžiausius atlyginimus mokančių įmonių sąraše ši bendrovė pagal darbuotojų atlyginimų medianą rugsėjį užėmė 17 vietą – ji mokėjo 5299 eurų prieš mokesčius darbo užmokestį. Tai – apie 3,2 tūkst. eurų į rankas.
R.Juodišienė 15min pasakojo, kad R.Pera Lietuvoje pats susirado, kaip po to sakė, „nedidelę talentingų žmonių grupelę“. Jis turėjo idėją, savo pirmąjį produktą – didelio galingumo bevielio Wi-Fi ryšio kortelę ir ieškojo žmonių, kurie galėtų padėti ją įgyvendinti.
„Dirbome įmonėje, kuri siūlė programavimo paslaugą bevielio interneto moduliukams, ir jis tiesiog mus susirado. Pasibandėme, padirbėjome, jis pamatė, kad gerai sekasi, ir įkūrė savo įmonę. Mane asmeniškai sužavėjo jo žinojimas, be jokių išvedžiojimų, ką daryti, kur eiti ir tikslo siekimas“, – prisiminė ji.
Nors produktai gaminami Azijoje, Kaune sutelktas protas – čia gimsta produktai.
„Ne paslaptis, kad kauniečiai interneto ir technologijų srityje visada lyderiavo pasaulyje, – tikino R.Juodišienė. – Tai paneigia ir manymą, kad darbuotojai Rytų Europoje ieškomi dėl to, kad yra pigesni. Rimtos kompanijos čia jų ieško dėl to, kad jie yra talentingi žmonės ir turi tam tikrų savybių – netingi, yra darbštūs ir atkaklūs.“
Beje, „Ubiquiti“ biurus turi ne tik Amerikoje ar Kaune, bet ir Rygoje, Čekijos mieste Plzene, taip pat Kijeve, Prahoje ir Stokholme.
„Robertas pamėgo Europą. Buvo ir Amerikoje komandų, bet po truputį visi subėgo čia ir tikrai ne dėl atlyginimų, bet dėl darbo pobūdžio, pačių darbuotojų“, – teigė R.Juodišienė.
Netradicinė įmonė, į kurią Volstritas žiūri kreivai
„Ubiquiti“ skelbia, jog bendrovė yra orientuota į tinklo technologijų demokratizavimą pasauliniu mastu. Anot R.Juodišienės, R.Peros idėja – sukurti aukščiausios klasės produktą už žemiausią kainą, o to padiktuoti principai persikelia ir į įmonės valdymą.
Joje nėra pardavimo ar rinkodaros specialistų, vicepirmininkų, kurie, R.Peros žodžiais, tik „žaidžia golfą ir eina į verslo pietus“.
„Jie suvalgo labai daug įmonės lėšų ir iškelia produkto savikainą. Gana riebus savikainos sluoksnis yra eliminuotas ir palikti tik efektyviausiai dirbantys, labiausiai reikalingi produktui žmonės – tai inžinieriai-programuotojai ir testuotojai. Tai – netradicinio mąstymo kompanija, į kurią ir Volstritas kreivai žiūri, nes ji neatitinka standartinės struktūros. Bet Robertas sako: „Aš įrodysiu, kad turi būti kitaip“ ir jis kol kas teisus. Daug kur reikia nusistovėjusį požiūrį tiesiog pakeisti, kad būtume pirmi“, – įsitikinusi pašnekovė.
Įmonėje nėra pardavimo ar rinkodaros specialistų, vicepirmininkų, kurie, R.Peros žodžiais, tik „žaidžia golfą ir eina į verslo pietus“.
Kompanijos filosofija, kurią yra perdavęs R.Pera, patinka ir įmonei vadovaujančiai R.Juodišienei.
„Jei reikia susirinkimo, kam kviesti dešimt žmonių, jei gali susitikti su keliais tiksliniais, penkiais sakiniais problemą paaiškinti ir išspręsti – be jokių įvadų. Tai įmonės kultūra – atmesti visus nereikalingus dalykus, nes tai yra papildomi kaštai. Taip ir išeina kokybiškas produktas už geriausią kainą“, – tvirtino ji.
R.Juodišienės teigimu, jų kuriama produkcija parduodama per platintojus, perpardavėjus, bendraujama su IT srities bendruomene.
„Labai pasiteisino modelis, kai patys techniniai žmonės iš savo patirties pasakoja apie mus – tai geriausia reklama ir jos nenusipirksi. Iš lūpų į lūpas. O kas yra pardavimai? Sumoki pinigus, kad jiems pudrintų smegenis. Bet kam pudrinti, kai produktas jau toks yra. O jei ne toks, tai padarome tai, ko reikia. Bet įmonei tai nekainuoja“, – aiškino ji.
Maža to, ir darbuotojų Lietuvoje įsikūręs padalinys ieško pats: prašo esamų darbuotojų rekomendacijų arba dairosi tiesiogiai per socialinį tinklą „Linkedin“ – jokių tarpininkų ir žmogiškųjų išteklių specialistų.
Pasak R.Juodišienės, norima, kad darbuotojas, kuris kolegas matys dažniau nei šeimą, ne tik būtų geras specialistas, bet ir pritaptų prie kolektyvo, todėl paieška tampa gana asmenišku reikalu.
Darbuotojų Lietuvoje įsikūręs padalinys ieško pats: prašo esamų darbuotojų rekomendacijų arba dairosi tiesiogiai per socialinį tinklą „Linkedin“ – jokių tarpininkų ir žmogiškųjų išteklių specialistų.
„Darbuotojams reikia pagalvoti – ar patinka kompanijos kultūra, politika. Produktas tai produktas, bet ta pati emocija dirbant, kaip jautiesi darbe, ar galėsi atsiskleisti, ar turėsi tyliai daryti, ar tave išgirs – tai tikrai labai svarbu. Turi norėti eiti į darbą, turi būti įdomu“, – patarė „Ubiquiti“ vadovė.
Nėra „bullshit bingo“
Pasirinkta įmonės strategija pritaikoma ir kasdienėje veikloje, mat vienas svarbiausių sėkmingos organizacijos bruožų – efektyvumas. Norėdama aiškiau paaiškinti, ką ji laiko prasta vadyba, kaip pavyzdį R.Juodišienė pateikia filmą „Office space“. Didesnėse įmonėse organizuojamus susirinkimus, kurie atima daug laiko, o juose pasakoma daug skambių žodžių, įmonės vadovė vadina „bullshit bingo“ (liet. nesąmonių bingo).
„Šis filmas yra apie įmonę, kur daug pareigybių, kurios neaišku, ką daro. Jie kaip sugedęs telefonas – šefas, kuris žino, ko reikia, ir tada daug tarpininkų, kurie jo žodį neša į komandą. Ir to žodžio nešime į komandą būna klaikuma. Gaištamas laikas, žmonės daro, ką nori, vyksta darbo imitacija.
Man tai nėra priimtina, mes dirbame kitaip. Pasakius, ką reikia, keliais sakiniais, galima eiti dirbti, o gal net išeiti anksčiau, jei padarai tą darbą“, – aiškino ji.
Panašių savybių „Ubiquiti“ vadovė reikalauja ir iš darbuotojų. R.Juodišienės teigimu, kompanija „neturi ganymo programos“, todėl iš žmonių tikimasi, kad jie ne tik stumdys ikonėlę iš vienos pusės ekrano į kitą, o iš tiesų dirbs.
„Efektyvumo principas yra įtvirtintas tiek pas mus Kaune, tiek visos kompanijos mastu. Greitai pamatome tuos, kurie nori šiek tiek imituoti darbą. Tai, ko nepadarysi, reikės daryti kolegai, o jis jaus, kad daro kito žmogaus darbą“, – sakė ji.
Kaip įmonėje matuojamas dažnai R.Juodišienės minimas efektyvumas? Juk kiekvienam žmogui šis terminas gali būti suprantamas skirtingai. „Ubiquiti“ vadovės teigimu, viskas pakankamai paprasta – žmogui duodama užduotis ir laikotarpis jį atlikti. Jei nepavyksta darbo atlikti laiku ir situacija kartojasi, manoma, kad žmogus dirba neefektyviai.
Tačiau ji pabrėžia, jog bendrovėje atsižvelgiama ir į patį darbuotoją. Jei pastarasis geriau dirba po pietų arba nori išvykti į pajūrį, jis tą gali padaryti. Pasak R.Juodišienės, svarbiausia ne darbo valandos, o padarytas darbas.
„Balanso reikia, todėl man tikslus darbo valandų laikas yra atgyvena, kaip ir laiko sukiojimas“, – aiškino įmonės vadovė.
Reikalingi patyrę žmonės
Nepaisant to, kad kompanijoje įprastai samdomi labiau patyrę žmonės, R.Juodišienės teigimu, čia dirba ir mokslų nebaigę studentai. Skirtumas tarp jauniausio ir vyriausio darbuotojo – 40 metų. Tiesa, „jaunėliai“ yra tie žmonės, kurie jau nuo labai ankstyvo amžiaus domisi šia sritimi ir todėl greitai įsilieja į kolektyvą.
„Nesame pasiruošę investuoti į labai jaunus, nepatyrusius, kuriuos reikia išmokyti to, ko universitetas neišmokė. Galbūt ateityje, bet tai yra labai sunkus darbas. Bet dar tikrai yra žmonių, kurie išaugę savo darbovietę, kuriems galbūt nepatinka tas „bullshit bingo“, gal jiems darbas neįdomus ir nori efektyviau dirbti. Jei bent į vieną klausimą atsako „taip“, jau galima bandyti kandidatuoti, durys atviros. Skelbimai yra motininės įmonės kompanijos puslapyje“, – tikino ji.
Tiesa, labiausiai R.Juodišienė vertina tuos, kurie patys imasi iniciatyvos ir savo pastangomis, dėmesiu prisibeldžia iki norimos pozicijos. Anot jos, vienas stipriausių Kauno komandos darbuotojų taip ir atsidūrė ten. Ir tai nėra vienintelis atvejis. R.Juodišienė pasakojo, jog bevielio ryšio įmonių suvažiavime vienas vyrukas visiems „Ubiquiti“ darbuotojams dalijo savo gyvenimo aprašymą, o gavęs jų kontaktus dar ir papildomai rašė, prašė įvertinti jį ir teigė, jog labai nori dirbti šioje kompanijoje.
„Jis tikrai daug nuveikė įmonėje, o dabar savo startuolį įkūręs. Bet tai yra TIE žmonės. Juk paprasta – pasirenki didžiausias algas mokančias įmones pagal savo kryptį, kas tave domina. Pereini per jų puslapius, parašai apie save geriausias savybes – viskas, jie garantuotai pasikvies pasikalbėti. Iš esmės jis jau praėjo etapą, jis entuziastingas, jis ieško keisti, jis turi pagrindines savybes“, – nurodė ji.
Galiausiai R.Juodišienė atskleidė, kodėl R.Pera taip mėgsta Rytų Europą – buvusio sovietinio bloko žmonės nebijo darbo.
„Kodėl rimtos kompanijos kaip „Ubiquiti“ yra pamėgusios Rytų Europą? Žmonės alkani darbui, netingi, gali ir nori dirbti, yra ambicingi. O Vakarų Europoje yra terminas burn out (angl. perdegimas) – tau darbe įtampa, tu perdegei ir gali pasiimti neribotam laikotarpiui atostogas. Tau algą moka, kada į darbą grįši, neaišku, tu tiesiog pervargai. Jūs rimtai? Tikrai mūsų kompanijoje tokie nedirbtų jau kitą dieną.
Rytų Europoje arba to posovietinio bloko šalyse yra stiprūs žmonės, užsigrūdinę, mums nebūna perdegimų, nebijome dirbti, rizikuoti“, – įsitikinusi ji.
Už pastangas – papildomos paskatos
O įsidarbinus laukia solidus atlyginimas. „Sodros“ duomenimis, rugsėjį „Ubiquiti Networks Europe“ atlyginimų mediana siekė 5,3 tūkst. eurų prieš mokesčius. R.Juodišienės teigimu, atlyginimo dydis įmonėje priklauso nuo pozicijos ir patirties. Taip pat vertinamas ir įdirbis, siūlymai produktų tobulinimui, iniciatyva – už tai galima gauti ir papildomus priedus. Vienas jų – įmonės akcijos.
„Tai labiausiai patinka darbuotojams. Kadangi turime plokščią sistemą – šefas ir programuotojai yra vienoje linijoje, tai gali atlikti tas užduotis, kurias privalai, nesiimti užklasinės veiklos, bet gali skaityti forumus, domėtis ir pasiūlyti kažką naujo. Ir jei padarius paaiškėja, kad tai pasiteisina, vualia, viskas – žvaigždutė yra!” – kalbėjo ji.
Anot „Ubiquiti“ vadovės, didžiausius atlyginimus uždirba ne tik tie, kurie ilgiausiai čia dirba, bet būtent tie, kurie imasi papildomos iniciatyvos. Opcionus yra gavusi pati pirma grupelė, kuri padėjo R.Perai įkurti įmonę Kaune, o likę juos gauna už indėlį ir darbą.
„Pats Robertas nusprendžia, kaip ir kada nori apdovanoti. Jis neatitrūkęs ir visur kišasi. Pasiūlai, kurie darbuotojai yra verti ir norėtum juos išlaikyti, o toliau šefas sprendžia, kaip jis nori juos apdovanoti“, – paaiškino pašnekovė.
Ieško talentingų žmonių
Kalbėdama apie konkurenciją tarp IT įmonių, R.Juodišienė džiaugėsi, jog per dešimtmetį situacija šioje srityje pasikeitė – dabar darbuotojas gali rinktis, kur nori dirbti, o ne atvirkščiai.
„Lietuvoje yra kompanijų su panašaus lygio algomis ir darbuotojas gali migruoti. Tai nuostabu. Prieš penkiolika metų buvo mažai įmonių, kur galėdavai išeiti“, – prisiminė ji. Taip pat pašnekovė pridūrė, jog kuo daugiau IT srities įmonių, tuo įdomiau dirbti, nes jos pritraukia daugiau talentingų žmonių.
Paklausus apie ateitį, ar įmonė planuoja augti, „Ubiquiti“ vadovė atsakė teigiamai, tačiau ne tokiais tempais, kokius pastaruoju laikotarpiu demonstruoja kitos kompanijos. Įmonė, pasak R.Juodišienės, nėra numačiusi konkretaus ir didžiulio darbuotojų skaičiaus augimo, tačiau visuomet ieško tų, kurie „išaugo“ esamo darbo „marškinius“, yra talentingi ir nori prisidėti prie jų produktų vystymo.
„Netikiu supernovos sprogimu, todėl neieškome jų šimtais. Nespėji su jais susipažinti, darbas nebūtų iš pradžių efektyvus, reikia visa tai mokėti suvaldyti. Stengiamės su kuo mažiau darbuotojų padaryti kuo daugiau ir būti visiškai pasidengę darbu. O ten, kur yra nepadengta, ten ir ieškome darbuotojų. Plečiamės iš lėto, produktų yra, dirbame ties naujais standartais“, – apibendrino ji.
