Nuo kitų metų įsigaliosiantis draudimas laikinose, nestacionariose kavinėse prekiauti alkoholiu verslui nesuvokiamas. Verslininkai sako, jog į pajūrį svečiai trauks nešini didesniais nešuliais, o juose pūpsos ir alkoholio buteliai. Ko negali gauti pajūrio kavinėje, galėsi nusipirkti iškart už kopų veikiančioje parduotuvėje ar bare.
Tiesa, stacionarios kavinės, veikiančios gelbėjimo stotyse, ir toliau galės uždarbiauti iš alkoholio. Tokių pajūrio ruože ne viena – nuo pat Nidos iki Palangos.
-
Mokslininkė apie alkoholio poveikį ir pasiūlą: „Turbūt taip norima užsiauginti naują alkoholikų kartą“
-
Kas penktas Lietuvos gyventojas pirko arba gėrė nelegalius alkoholinius gėrimus
-
Šią vasarą nuskendo 57 žmonės: didžiausią pavojų kėlė alkoholis ir neatsargumas
-
Verslui prašant peržiūrėti būsimus alkoholio ribojimus, tariamasi su Vyriausybe
-
Kitąmet alkoholis lauko kavinėse turi pranykti: verslas priešinasi, valdžia kalba apie skęstančius
-
Tiesa ar melas? Aurelijus Veryga: „61 proc. nuskendusių buvo neblaivūs“
-
R.Karbauskis: panaikinti draudimo prekiauti alkoholiu prie vandens neketinama
-
S.Skvernelis siūlo atidėti naujus prekybos alkoholiu apribojimus
Kaimynas gali, o mes – ne
Melnragėje, prie molo įsikūrusi kavinė „Ateik ateik“ yra vienas pavyzdžių, kaip numatytas įstatymas sudarytų nevienodas konkurencines sąlygas šalia veikiančioms kavinėms.
„Ateik ateik“ veikia nestacionariame statinyje, čia prekiaujama silpnais alkoholiniais gėrimais, kava, užkandžiais. Visai neseniai vos už 15 metrų duris atvėrė naujas restoranas, jame prekiaujama ir silpnais, ir stipriaisiais alkoholiniais gėrimais.
„Ateik ateik“ šeimininkė Guoda Steigvilaitė sako, kad pyktį šiuo atveju nukreipia ne kolegoms, kurie niekuo dėti, o įstatymo leidėjams, kurie sudaro nevienodas sąlygas.
„Mūsų atvejis skaudus, nes šalia veikia stacionari vieta. Mes esame seniau atsidarę, trejus metus puoselėjome šią vietą ir sulaukėme tokio „blyno“ į veidą. Įstatymas nepasieks tikslo, jei už dešimt metrų bus prekiaujama alkoholiu, tai iškreipta konkurencija ir tiesiog įstatymo nelogiškumas“, – sakė G.Steigvilaitė.
„Ar stacionariame statinyje vartojantys alkoholį žmonės neskęsta, o nestacionariame vartojantys silpnajį alkoholį skęsta? Nors mes esame vos 15 metrų vieni nuo kitų. Jeigu jau taip, tai mieste turime taip pat ne visur aptvertą Danės krantinę, tai taip pat vandens telkinys. Ten situacija kitokia?“, – antrino bendrasavininkas Rimvydas Uselis.
Tai pas juos geria ir neskęsta, o pas mus geria ir skęsta? Jie galės prekiauti ir viskiu, ir džinu, o mes išvis negalėsime, – sakė R.Uselis.
Kokia ateitis laukia kavinės, jei įstatymas nebus pakoreguotas, G.Steigvilaitė kol kas nedrįsta prognozuoti. Akivaizdu, jog personalo sumažės.
Jauna verslininkė sako, jog įžeidžiančiai nuskambėjo nestacionarių prekybos vietų įvardijimas, jog šios yra „girdyklos“. Kavinėje parduodamas ne tik alkoholis, čia mielai vaišinamasi ir kava, gardėsiais.
„Tai ir rodo, kad mes nesame girdykla, o tiesiog siūlome platesnį asortimentą, juo labiau, kai stengiesi konkuruoti su šalia esančiais objektais“, – sakė Melnragėje veikiančios kavinės šeimininkė.
„Mes apsvaigusiems asmenims alkoholio neparduodame, tai normali kontrolė viešuose baruose“, – antrino R.Uselis.
Pašnekovai teigia, jog geresnių rezultatų būtų pasiekta uždraudus alkoholį pardavinėti parduotuvėse ar dar labiau apribojus laiką. Tuomet vietoj pigaus butelio iš prekybos centro žmonės rinktųsi taurę vyno ar bokalą alaus bare ar restorane, kuriame yra visuomenės kontrolė.
Numatytas draudimas prekiauti alkoholiu laikinuose pajūrio statiniuose paliestų apie dešimt uostamiesčio kavinių, veikiančių Smiltynėje, Melnragėje ir Giruliuose.
Pajūryje vėl pažirs šukės
Nidos šiauriniame paplūdimyje veikiančios kavinės „Kupolas“ vadovas Andrius Emde 15min teigė, jog įsigaliojus įstatymui teks prekiauti nealkoholiniu alumi, laukti kitos valdžios ir protingesnių sprendimų.
„Grįžtame prie senosios temos, parduotuvių maišelių paplūdimyje bus labai daug, primerktų alaus butelių į vandenį, sudužusių butelių, vaikų, susipjausčiusių kojas. Grįšim prie to, ką turėjom. Mūsų „Kupole“ renkasi kultūringa publika, kuri nesinešioja maišelių.
Alkoholio pardavimai sudaro labai didelę dalį. Tai kurortas, žmonės atvažiuoja pailsėti, išgeria vieną, kitą bokalą alaus ar kokteilį. Žmonės atostogas Nidoje planuoja metus laiko, butus užsisakinėja prieš pusę metų, maža juk ta Nida. Atvažiavus į paplūdimį, kodėl gi neatsipalaidavus? Juo labiau, nėra stiprių gėrimų – alus ir vynas. Turime 13 proc. stiprumo vyną, 12 procentų šampaną, kokteilių su stipriais gėrimais daryti negalime. Nelogiškas sprendimas visiškai. Ne ten reikia žiūrėti, į kaimus tegul važiuoja ir į Nidą, tada pamatys kontrastą ir kur iš tiesų reikia drausti. Nidoje susirenka turtingiausi Lietuvos žmonės, ne ten akcentas dedamas. Žmonės čia yra protingi, atsakingai vartojantys, nematau logikos“, – 15min sakė A.Emde.
Paklaustas, ar dėl draudimo prekiauti alkoholiu pajūrio kavinėse „Kupolas“ gali užsidaryti, A.Emde tikino, jog nežino, kas jų laukia. Bus bandoma prekiauti nealkoholiniu alumi, generuoti idėjas, ieškoti kitų sprendimų ir laukti naujos valdžios.
„Dar negalvojam, uždarinėjame sezoną ir žiūrėsime, gal po naujų metų pavyks situaciją pakeisti“, – vylėsi verslininkas.
Grįžimas į senus laikus
Neringos meras Darius Jasaitis 15min teigė, jog jei kas nors paklaustų jo balso, leisti prekiauti ar ne, jis atsakytų – leisti. Pasak mero, nestiprių gėrimų, alaus, vyno ar šampano taurė yra normalu.
„Pamenu laikus, kai rankinėse buvo nešamasi. Tada buvo problema su šukėm, stiklais, vienkartiniais indais. Neabejoju, grįš ta pati problema. Dar didesnė problema taps, kad žmonės nešis patys ir trauksis į laukinius paplūdimius. Tada klausimas, kas juos turi gelbėti? Pasipils šiukšlės visuose rezervatuose, kontrolės mechanizmui reikės krūvos pinigų, o iš kur paimti?
Tą patį pasakiau, kai tarybai buvo primygtinai siūloma uždrausti Neringoje rūkyti dėl gaisrų pavojų, bet Neringos miestas tęsiasi nuo pat Klaipėdos. Aš buvau kategoriškai prieš. Jei uždraudi, tada dviračių taku važiuodamas eis į kalnapušyną parūkyti, šernui patraškėjus ners lauk, mes nuorūką ir turėsim gaisrą. Taip ir čia, geriau leisti ir kontroliuoti. Jei slapstysis su buitiniu alkoholizmu, sukels daug daugiau problemų. Apskritai, jei alkoholis toks blogis, kodėl išvis pardavinėjama, uždrauskime jį visur“, – kalbėjo D.Jasaitis.
Jis teigia, jog dar didesnė nesąmonė, jog stacionariai gelbėtojų stotyse veikiančios kavinės pagal dabartines įstatymo projekto nuostatas alkoholiu prekiauti galės, o štai laikini statiniai jau nebe.
„Dar didesnė nesąmonė, tai nevienodos konkurencinės sąlygos, – sakė meras. – Kai kalba apie nuskendusius pajūryje, tai Neringoje šiemet nuskendo vienas, kaip ir Palangoje. Pas mus net nenuskendo, o širdis žmogui sustojo. Tai apie kokius žmones nuskendusius kalbam? O paežerėse nenuskęsta žmonės? Ten nėra jokių kavinių, visi atsiveža savo, atsiveža dideliais kiekiais.“
Paliestų apie dešimt kavinių
Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė patikslino, jog numatomas draudimas paliestų apie dešimt kavinių.
„Vietų, kurias turėtų paliesti jūsų minimi pakeitimai, suskaičiuojame apie 10 Nidoje ir Juodkrantėje, iš jų – pusė, kurie paslaugas teikia Neringos paplūdimių lankytojams. Trys licencijos išduotos įstaigoms, veikiančioms greta patekimų ar takų į Nidos paplūdimius, dvi – Nidos pajūrio zonoje, – sakė S.Vaišvilaitė. – Oficialaus įstaigų kreipimosi nebuvo sulaukta. Žinome, kad kurorto verslininkai tam ruošiasi ir ieško išeičių. Tenka apgailestauti, kad kai kuriais atvejais šis sprendimas turėtų paliesti smulkius šeimų verslus, kurie yra neatsiejama Neringos kurortinių tradicijų dalis. Kaip kurortinė savivaldybė, manome, kad šio sprendimo turėtų būti atsisakyta, o didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ne draudimams, o švietimui.”
Stacionariai veikiančios kavinės yra Nidos, Preilos ir Juodkrantės gelbėjimo stotyse. Anot S.Vaišvilaitės, Preilos gelbėjimo stoties kavinė itin populiari šventėms – vestuvėms, krikštynoms paminėti.
Palangos meras Š.Vaitkus: tikiuosi, nugalės sveikas protas
Šią savaitę Vyriausybėje viešėjęs Palangos meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas Šarūnas Vaitkus valdžios atstovams dėstė, jog ieškoma problemos ten, kur jos nėra. Šis draudimas Šventojoje ir Palangoje paliestų apie dvidešimt kavinių. Skaičiuojama, jog kiekvienoje iš jų dirba apie dešimt žmonių, dauguma studentai. Jos dirba vos porą, jei geras oras, trejetą mėnesių. Uždraudus prekybą alkoholiu, darbo vietų gerokai sumažėtų.
„Viešbučių ir restoranų asociacija kalba apie tai, kad suvartojama dvylika procentų viso alkoholio. Kodėl pasirinktas taikinys paprastos pajūrio kavinukės, smulkusis verslas? Alkoholizmas yra baisesnis tada, kai į paplūdimius atsinešami stiprūs gėrimai. Panaikinus šitas kavines, neleidus išgerti bokalo alaus ar taurės vyno, bus atvirkščias variantas.
Manipuliuojama skaičiais, kad nuskendo daug neblaivių žmonių. Bet juk nuskendo ne dėl kavinių kaltės, o dėl to, kad patys atsinešė stiprių gėrimų arba jau atėjo išgėrę. Motyvuojama visos Lietuvos skendusiųjų statistika, bet mes žinome, kiek pajūryje nuskęsta. Pernai nė vienas žmogus nebuvo nuskendęs.
Mes išdėstėme savo ir LSA poziciją, kad tai pertekliniai dalykai, nepasidarykime visoje Europoje juokingi. Nežinau Europoje kurorto, kur negalėtum pajūryje taurės vyno išgerti. Tos kavinukės nėra girdyklos, alaus bokalas kainuoja pakankamai brangiai. Jei nebus galima pasirinkti, galima nueiti į prekybos centrą ir nusipirkti penkias skardines. Viešoje vietoje apskritai negalima gerti, reikia taikyti priemones, patruliuoti pareigūnams, kurių neužtenka, bet norima rasti atpirkimo tašką be argumentų“, – piktinosi Palangos meras.
Š.Vaitkus viliasi, jog nugalės sveikas protas, jis sako jau girdėjęs premjero ir kanclerio palaikymą, jog tai pertekliniai draudimai.
Niekur pasaulyje tokių dalykų nemačiau, – stebėjosi Palangos meras.
„Viliamės, kad šis įstatymas bus atšauktas ar bent atidėtas, – sakė Š.Vaitkus, primindamas, jog uždraudus pajūryje prekiauti alkoholiu vilios iškart už kopų įsikūrę restoranai. – Niekur pasaulyje tokių dalykų nemačiau“.
Šį sprendimą meras vadina grįžimu į sovietmetį, kuomet pajūryje vėl bangos skalaus ir vėsins alkoholio butelius.
„Nebereikia tokių nesąmonių. Jei taip daroma, tai tegul perduoda savivaldybėms šią funkciją. Savivalda pažiūrės taškus, kurie probleminiai, juos uždraus arba sutrumpins darbo laiką. Dabar lauko kavinukės dirba du mėnesius, jei oras geras – tris. Neretai jau septintą vakaro užsidaro, nes žmonės pereina į J.Basanavičiaus gatvę“, – motyvavo Palangos meras Š.Vaitkus.
A.Veryga ir R.Karbauskis – už, o S.Skvernelis – prieš
Premjeras Saulius Skvernelis siūlo bent metams atidėti naujus prekybos alkoholiu apribojimus. Anot jo, nuo 2020-ųjų turintys įsigalioti draudimai prekiauti silpnuoju alkoholiu pliažuose ir lauko kavinėse yra neproporcingi.
„Jos (priemonės – BNS) yra neproporcingos. Aš kalbu apie lauko kavines, apie atstumus nustatytus, netgi apie galimybes pliažuose prekiauti silpnu alkoholiu. Nenorėčiau, kad Lietuva grįžtų į laikus, kai dėžėmis ir krepšiais tempiamas į pliažą alkoholis, ten girtaujama, ir po to reiškiamos pretenzijos policijai, kad ji negali nieko padaryti“, – teigė premjeras.
Skirtingai nei sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, S.Skvernelis mano, kad žmonės skęsta ne dėl to, kad „prisigeria lauko kavinėse“.
A.Veryga sako, kad vienas pagrindinių tokio draudimo tikslų buvo „patraukti“ alkoholį nuo vandens. Pasak jo, jei draudimai įsigalios, tikėtina, skęstančių bus mažiau. Tačiau 15min išsiaiškino, kad sveikatos apsaugos ministras manipuliatyviai naudoja statistiką, nes nėra duomenų, kiek iš apsvaigusių nuskendusių žmonių žuvo paplūdimiuose.
Įstatymo atidėjimui ar sušvelninimui priešinasi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis teigia, kad dėl lauko kavinių atstumo nuo stacionarių kavinių galima diskutuoti, tačiau panaikinti prekybos draudimo paplūdimių baruose neplanuojama. „Tikėtis, kad mes būtume linkę keisti sprendimą dėl paplūdimių ir uždraudimo alkoholio prekybos paplūdimiuose, – tai tikrai nereikėtų to tikėtis“, – pabrėžė valdančiųjų lyderis.
