Apie tokį investuotojų susidomėjimą žiniasklaidoje skelbta dar sausio mėnesį.
Tai, kad airiško kapitalo bendrovė Lietuvoje savo gamyklos nestatys, 15min patvirtino Martynas Nagevičius, kuris vadovauja įmonei „Baltic Baltymas“. Šią įmonę Lietuvoje įkūrė jau minėta „ClonBio Group“.
„Šiuo momentu viskas eina link to, kad nebus. Pagrindinė problema yra net ne Lietuvos, o labiau Europos. Tas projektas atrodo gerai ekonomiškai net ir negavus paramos, bet investuotojas visada ieško, kur jis galėtų gauti daugiau paramos“, – kalbėjo M.Nagevičius.
Anot jo, JAV investuotojams siūlo palankesnius paramos mechanizmus.
„JAV siūlo Infliacijos mažinimo akto [Inflation Reduction Act] sistemas, o Europos esamos paramos sistemos nesugeba pakonkuruoti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikrai bandė ieškoti sprendimų, kaip pritraukti tuos investuotojus, bet, matyt, to nepakako“, – kalbėjo M.Nagevičius.
Jis pridūrė, kad panašūs į JAV paramos mechanizmai taikomi ir Kanadoje, todėl greičiausiai bus renkamasi tarp šių dviejų valstybių.
„Lietuvoje yra pakankamai griežtos taisyklės – valstybė negali duoti neribotai, tai reikia daryti pagal Europos nustatytas žaidimo taisykles, o jos nėra pakankamai lanksčios tokių investuotojų atžvilgiu. Visa Europa dėl to išgyvena – daug investuotojų investuoja ne Europoje, o JAV“, – sakė pašnekovas.
Paklaustas, ar Airijos investuotojus rinktis Šiaurės Ameriką galėjo paskatinti tai, kad Lietuva ribojasi su karą Ukrainoje sukėlusia Rusija ir Baltarusija, M.Nagevičius teigė, kad tokių kalbų niekuomet negirdėjo.
Atvirkščiai, investuotojai matė Lietuvoje teigiamų aspektų – jiems patiko vieta, vietos valdžios palaikymas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėmesys.
„[Vyksta] subsidijų karas, nors abi pusės to nevadina karu“, – sąlygas JAV ir ES reziumavo M.Nagevičius.
Tai, kad projektas nebus įgyvendintas Akmenės LEZ, 15min patvirtino ir jos direktorė Lina Mockutė.
Su airių investuotojais buvo susitikusi ministrė
Tiek M.Nagevičius, tiek L.Mockutė 15min patvirtino, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija dirbo prie šio projekto, tikintis, kad airių investicijos nuguls būtent Lietuvoje.
Su „ClonBio Group“ atstovais sausį buvo susitikusi ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė, kuri airiams pristatė Lietuvoje taikomą žaliojo koridoriaus priemonę stambioms investicijoms pritraukti.
Pagal ją investuotojai gauna ypatingą statusą, leidžiantį kur kas lengviau ir greičiau įsikurti, iki 20 metų laikotarpiu taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas.
„Lietuva skiria ypatingą dėmesį tolesniam biotechnologijų sektoriaus augimui, todėl airių investicija mūsų šalyje yra laukiama. Dėl jos konkuruojame su keliomis valstybėmis, tačiau manome, kad šiems investuotojams galime pasiūlyti tikrai geras sąlygas“, – pranešime žiniasklaidai cituota A.Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija situaciją pakomentavo trumpai.
„Įmonė, per savo atstovus, kreipėsi į „Investuok Lietuvoje“ norėdama išsiaiškinti, kokie ES finansavimo instrumentai galėtų būti taikomi jų gamyklai Lietuvoje. Projektas atitiko Lietuvos orientaciją į pažangios gamybos vystymą, ypatingai šalies regionuose. Lietuva supažindino investuotojus su visomis galimybėmis įsikurti mūsų šalyje, taikomas investicijų pritraukimo priemones bei lengvatas, ES finansavimo instrumentais. Visgi kompanija nutarė savo investicijoms pasirinkti Šiaurės Ameriką“, – rašoma gautame atsakyme.
M.Nagevičius 15min dar sausį teigė, kad „Clon Bio Group“ sprendžia pagrindinį klausimą – investuoti į ES valstybes ar į Šiaurės Ameriką.
„Tam, kad jie gautų investavimą iš Europos Komisijos, yra būtina, kad priimančioji šalis tą investiciją gintų“, – kalbėjo jis.
Planuota įdarbinti bent 130 žmonių
Sausio mėnesį skelbta, kad Airijos kapitalo įmonė „Clon Bio Group“ gali Lietuvoje investuoti iki 250 mln. eurų mėsos pakaitalų gamybai.
Tačiau jau tuo metu buvo pabrėžiama, kad daug kas priklausys nuo šalies pasiūlytų investicinių sąlygų.
Teigta, kad gamybos metu numatoma 300 tūkst. tonų miežių naudojant patentuotą fermentinės hidrolizės būdą perdirbti į 60 tūkst. tonų koncentruotų augalinių baltymų, iš kurių yra vėliau gaminami mėsos pakaitalai. Didžioji dalis šios produkcijos būtų eksportuojama į Vakarų Europos šalis ir JAV, Kanadą.
Gamykla perdirbtų miežius į koncentruotą baltymą, kuris naudojamas mėsos pakaitalų gamybai. Iš gamyboje susidarančių liekanų būtų gaminamas bioetanolis, biometanas ir organinės trąšos.
Tuo metu buvo inicijuotas ir poveikio aplinkai vertinimo procesas. Preliminaria vieta buvo numatyta teritorija Akmenės LEZ arba netoli jos, šalia didžiųjų rajono pramonės įmonių – „Akmenės cemento“ ir „Vakarų medienos grupės“.
Mažiausias apskaičiuotas darbo vietų skaičius galėtų būti 130, tačiau, jei įmonė būtų nusprendusi prie gamyklos dar įrengti ir Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros departamentą, darbuotojų skaičius būtų išaugęs iki 200.
