„Mestilla“ gegužę pradėjo poveikio aplinkai vertinimo tvirtinimo procedūras naujam panaudoto augalinio aliejaus perdirbimo ir biodyzelino gamybos pajėgumo didinimo projektui savo gamykloje Klaipėdos LEZ teritorijoje, Kretainio g. 5. Planuojama, kad naujų gamybos patalpų statybos bus pradėtos 2021 m. pradžioje, o gamybinis procesas bus pradėtas 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį.
Pasak Arūno Zubo, „Mestilla“ generalinio direktoriaus, rapsų žaliavą nuo 2007 m. biodegalams gaminti naudojanti bendrovė gamybos procese ketina pasitelkti naują, augalinę, tačiau restoranams ir nuotekų valymo bendrovėms įvairių iššūkių keliančią žaliavą – panaudotą aliejų.
„Panaudotas aliejus yra atlieka, susidaranti kepant ar kitaip gaminant maisto produktus. Šios atliekos negalima pilti į nuotekų tinklus, kadangi riebalai itin sunkiai išvalomi įrenginiuose. Tiek Europos Komisija, tiek Lietuva labai skatina tokių atliekų perdirbimą ir pažangių biodegalų gamybą, žiedinę ekonomiką, todėl perdirbdami surinktą panaudotą aliejų į biodegalus, kurie vėliau maišomi su mineraliniais degalais, prisidėsime tiek prie švaresnės ir saugesnės aplinkos, tiek ir prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo“, – sako A. Zubas.
2019 m. Europos Komisija (EK) patvirtino naująją RED II direktyvą, numatančią padidinti biodegalų naudojimo transporte tikslus iki 14% 2030 metais. Iki šiol Europoje laikytasi 10% dalies tikslo iki 2020 m. EK siekia, kad pirmos kartos biodegalai visame portfelyje sudarytų 7%, o likusius 7% sudarytų: „pažangūs“ biodegalai iš panaudoto augalinio aliejaus ir kitų atliekų, antros kartos biodegalai ir elektra iš atsinaujinančių šaltinių. EK skaičiuoja, kad pirmos kartos biodegalai CO2 emisijas mažina 60%, o biodegalai iš panaudoto augalinio aliejaus – iki 90%. Kartu, EK vertinimu, visi biodegalai stiprina vietos ir kaimiškųjų regionų ekonomikas ir mažina priklausomybę nuo energijos importo.
„Mestilla“ planuoja, kad įgyvendinus projektą kompanija perdirbs iki 40.000 tonų panaudoto aliejaus per metus, tai sudarytų apie 15% visos įmonės apimčių. Panaudotą aliejų specializuotų įmonių pagalba „Mestilla“ planuoja surinkti iš Lietuvos maisto ir maitinimo sektoriaus įmonių, todėl šis projektas joms atvers galimybių ne tik sutaupyti, bet ir gauti papildomų pajamų.
Svarbu ne išmesti, o perdirbti
Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ vadovas, komentuoja, kad naujasis „Mestillas“ projektas visiškai atitinka pasaulines ir europines tendencijas investuoti į žiedinės ekonomikos projektus. O su jau esama šios srities patirtimi įmonėse bei Klaipėdos universiteto specializacija Klaipėda gali būti bioekonomikos sektoriaus Baltijos lydere.
„ES šalys pastaruoju metu itin akcentuoja būtinybę nebe išmesti, o kuo daugiau kartų perdirbti. Prie šio tikslo didelėmis investicijomis ir moksliniais tyrimais prisideda daugelis Klaipėdos LEZ plastikų įmonių, o „Mestilla“ aliejaus projektas į mūsų ekosistemą atneš dar daugiau žiedinės ekonomikos žinių ir praktinės patirties“, – tvirtina E. Kiudulas.
„Mestilla“ aliejaus perdirbimo procesas vyks uždarose talpose, vamzdynuose ir reaktoriuose, neturinčiuose kontakto su aplinkos oru. Projektas bus plėtojamas esamoje „Mestilla“ teritorijoje, numatomos papildomos žaliavų ir produkcijos talpos. Į naująjį projektą „Mestilla“ planuoja investuoti 6-7 mln. EUR, kompanija numato 6 naujas darbo vietas. Panašias panaudoto aliejaus perdirbimo gamyklas ar gamybos linijas valdo tokios kompanijos kaip „Green Energy Biofuels“ (gamyba Amsterdame, Nyderlanduose), „EcoMotion“ (gamyba Losning, Danijoje; Montmelo, Ispanijoje; ir Lunen, Vokietijoje) ar Argent Energy (gamyba Motherwell, JK).
„Labai atsakingai vertiname visą mūsų veiklą bei Klaipėdos regiono bendruomenių gerbūvį. Į kvapo koncentracijos mažinimo technologijas investavome apie 0,5 mln. EUR, neskaičiuojant priemonių eksploatacijos išlaidų, ir jau šiandien didžiausia kvapų koncentracija ties artimiausia gyvenamąja teritorija yra bent 5 kartus mažesnė nei 2024 m. įsigaliosianti nauja norma“, – teigia A. Zubas.
Pagal 2018 m. atliktus kvapų matavimus ir sklaidos modeliavimą, nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis, didžiausia kvapų koncentracija ties įmonės teritorijos riba yra 5,2 OUE/m3., o ties gyvenamaisiais namais 1 – 0,6 OUE/m3. m3. Šiuo metu galiojanti norma gyvenamojoje aplinkoje yra 8 OUE, nuo 2024 m. ji mažės iki 5 OUE.
Gegužę „Mestilla“ įgyvendino ir dar vieną naują, kvapų neutralizavimui skirtą projektą: likutinį kvapą neutralizuojančios „Airborne 10“ medžiagos įpurškimą į išmetamo oro srautą. Į projektą investuota 20.000 EUR, neskaičiuojant eksploatacinių išlaidų. Tokiu būdu visą „Mestilla“ kvapų neutralizavimo procesą sudarys jau trys etapai: neutralizavimas vandens ir šarmo tirpalo pagrindu, oro srauto ozonavimas ir „Airbone 10“ medžiagos įpurškimas.
