Teisėsauga pranešime bendrovės neįvardija, bet, BNS žiniomis, tyrimas baigtas dėl jau bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail“. Dėl jos veiksmų dabar mėgina taikiai susitarti aplinkosaugininkai ir metalo pakuočių gamintojai bei importuotojai.
FNTT įtaria, kad 2013 metais buvo išrašytos fiktyvios pažymos dėl neva surinktų ir sutvarkytų daugiau kaip 5845 tonų metalinių ir kitų pakuočių atliekų. Skaičiuojama, kad galbūt suklastotomis pažymomis pasinaudojusios įmonės, išvengusios mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, valstybės biudžetui padarė daugiau kaip 6 mln. eurų žalą.
Kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo pateikti bendrininkams – minėtos bendrovės akcininkui ir vadovybei – buvusiai direktorei ir komercijos direktoriui. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad trims kaltinamiesiems už jų įvykdytas nusikalstamas veikas gresia maksimali laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2013 metais bendrovė atliekų tvarkymo aikštelėse, esančiose Vilniuje, Druskininkuose ir Alytuje, realiai surinkdavo daug mažesnius kiekius atliekų, nei deklaruodavo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Išaiškinta, kad superkant atliekas ne visada išduoti kasos čekiai ar išrašyti pirkimo-pardavimo aktai, netiksliai nurodyti atliekų kiekiai.
FNTT teigia surinkusi pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad atliekų tvarkymo bendrovė klastojo tarptautinių krovinių važtaraščius (CMR) ir PVM sąskaitas faktūras, nurodydama, jog neva gauti didelių metalinių ir plastikinių pakuočių kiekiai išvežami perdirbti į Latviją.
Įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į atliekų tvarkymo bendrovės apskaitą, jų pagrindu gamintojams, importuotojams ir jiems atstovaujančioms organizacijoms galėjo būti išduodamos fiktyvios pažymos, įrodančios neegzistuojantį pakuočių atliekų sutvarkymą.
Atlikdama tyrimą, FNTT teisinės pagalbos kreipėsi į Latvijos teisėsaugos institucijas. Gavus atsakymus iš Latvijos institucijų, aplinkos apsaugos specialistų išvadas ir kitus svarbius tyrimui duomenis, nustatyta, kad Vilniuje veikusi bendrovė per vienus metus realiai neišvežė į Latviją beveik 5845 tonų metalinių ir plastikinių pakuočių atliekų.
Metalines pakuotes sutvarkyti įsipareigoja į aplinką jas išleidžiančios įmonės – didieji prekybos tinklai, aludariai ir nealkoholinių gėrimų, konservų gamintojai. Jie yra sukūrę dvi dideles organizacijas – viešąsias įstaigas Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) ir „Žaliasis taškas“, atliekančias tarpininko vaidmenį, tvarkant atliekas.
PTO ir „Žaliasis taškas“ samdo atliekų tvarkytojus, viena jų buvo bendrovė „Metrail“.
2015 metų gegužę Aplinkos ministerija kreipėsi į prokurorus dėl galimo dokumentų klastojimo ir daugiau nei 7 mln. eurų mokesčių nuslėpimo. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) panaikino „Metrail“ išrašytas pažymas už 2013–2015 metus.
Vilniaus RAAD praėjusių metų pabaigoje apie 1,8 tūkst. įmonių paprašė patikslinti deklaracijas ir sumokėti mokestį už panaikintose „Metrail“ pažymose įrašytus atliekų kiekius – iš viso apie 15 mln. eurų. Tačiau įmonėms laiku nepatikslinus deklaracijų ir neįrodžius atliekų sutvarkymo, ši suma gali išaugti dukart iki 30 mln. eurų.
Teismas yra leidęs aplinkosaugininkams ir metalo pakuočių gamintojams bei importuotojams taikiai susitarti, sprendžiant dėl „Metrail“ kilusias problemas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas atidėjo Pakuočių tvarkymo organizacijos ir Vilniaus RAAD ginčo nagrinėjimą, kai pakuotes gaminančios ir importuojančios bendrovės paprašė teismo suteikti galimybę sudaryti taikos sutartį. Tokiam prašymui pritarė ir PTO, ir Vilniaus RAAD.
Gegužės viduryje Aplinkos ministerija teigė, kad taikos sutartis gali būti pasiekta.
„Metrail“ įsteigta 2009 metais, jos steigėjai – Arvydas Vilkelis, Aurimas Pikūnas, Stanislavas Štura ir Ramūnas Šutas. Nuo 2013-ųjų rugsėjo vieninteliu įmonės akcininku buvo A.Vilkelis. Vilniaus apygardos teismas pernai spalį pripažino „Metrail“ bankrutavusia.
