„Michelin“ gido atgarsiai: žvaigždėtų restoranų apgultis ir kaip vyksta slaptasis vertinimas?

Šių metų birželio 13-ąją galima vadinti istorine diena Lietuvai, kuria ypač džiaugiasi gastronominių patirčių mėgėjai – šalis pagaliau buvo įvertinta ir įtraukta į „Michelin“ gidą. Keturi šalies restoranai buvo įvertinti žvaigždėmis, o 30 gavo kulinarinio pasaulio flagmano rekomendacijas. Po didžiulio džiaugsmo, sveikinimų restoranams ir pasididžiavimo, visuomeninėje erdvėje kilo klausimų – ar šis žingsnis buvo vertas tokių didelių investicijų ir kokią pridėtinę vertę jis atneš?
Tadas Eidukevičius, Andrius Kubilius, Martynas Praškevičius, Vita Bartininkaitė
Tadas Eidukevičius, Andrius Kubilius, Martynas Praškevičius, Vita Bartininkaitė / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Lietuva įžengimą į gastronomijos pasaulio aukštumas paminėjo iškilmingu renginiu, kuriame paskelbta, kad į prestižinį „Michelin“ kulinarijos gidą pateko 34 restoranai.

Gide išskirti 26 kulinarijos ekspertus sužavėję restoranai, tai: Vilniuje esantys „Amandus“, „Augustin“, „Da Antonio“, „Dine“, „Elven“, „Ertlio namas“, „Fabrikėlis“, „Farmer & The Ocean“, „Gastronomika“, „HeJi“, „Justa Pasta“, „Momo Grill“, „Pacai“, „Protėviai“, „Somm“, „Stebuklai“, „Stikliai“, „Telegrafas“, Kaune esantys „DIA“, „Uoksas“, „Monte Pacis“, „Arrivee“, Klaipėdoje esantis „Monai“, Trakuose esantis „Apvalaus stalo klubas“, Palangoje esanti „Vila Komoda“ ir Radiškyje esantis „Red Brick“.

Gastronomijos žinovai dar keturiems šalies restoranams skyrė „Bib Gourmand“ vardą, kuris liudija gerą kokybės ir kainos santykį: „Gaspar's“, „14Horses“, „Le Travi“ ir „Nüman“.

O galiausiai keturis restoranus apdovanojo žvaigždėmis. Prestižiniu pripažinimu džiaugėsi Vilniuje veikiantys „Džiaugsmas“, „Demo“, „Pas mus restoranas“ ir „Ninteen18“ restoranai.

Prie to, kad Lietuva pagaliau atsirado prestižiniame pasaulio gastronomijos žemėlapyje svariai prisidėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri šiam žingsniui pamatus klojo jau kelerius metus.

Ministerija šiam žingsniui pamatus klojo jau kelerius metus.

Buvo dėta daug pastangų, kad „Michelin“ inspektoriai atvyktų į šalį, dėmesingai ją patyrinėtų, aplankytų visus regionus, įvertintų nemažą skaičių gastronominių patirčių bei išrinktų verčiausias.

Eimin nuotr./Aušrinė Armonaitė
Eimin nuotr./Aušrinė Armonaitė

Džiaugdamasi gautomis žvaigždėmis ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikino, kad tai – puikus pasiekimas ne tik šalies gastronomijai, bet ir visam turizmo sektoriui, taip pat svarbus žingsnis šalies įvaizdžiui: „Prestižinio „Michelin“ kulinarijos gido atėjimas į Lietuvą dar kartą įrodo, kad mūsų šalis yra įdomi pasauliui ir kulinariniais atradimais, kuriuos kuria pasaulinio lygio meistrai.

„Michelin“ kulinarijos gido atėjimas į Lietuvą dar kartą įrodo, kad mūsų šalis yra įdomi pasauliui.

Tai, kad atsidūrėme pasauliniame gastronominio turizmo žemėlapyje, suteikia mums didesnį pripažinimą ir žinomumą, skatinantį ir atvykstamojo turizmo augimą. Skaičiuojame, kad dėl to Lietuvoje galėtų apsilankyti apie 17 tūkst. papildomų turistų kasmet.“

Po šventės raitojosi rankoves

Dauguma restoranų, ne tik gavę žvaigždes, bet ir rekomendacijas, tikina, kad lankytojų dėmesys išaugo jau kitą rytą. „Ninteen18“ įkūrėjas A. Kubilius 15min atskleidė, kad ceremonijos vakarą leido kolegoms ir sau nedirbti, tačiau jau kitą rytą, sulaukus rezervacijų lavinos, teko keisti net jos tvarką.

„Pasakiau komandai, kad, neatsižvelgiant į tai, koks bus rezultatas, „Michelin“ apdovanojimų vakarą nedirbsime. Tiesiog tai yra šventė, juk pagaliau „Michelin“ atkeliavo į Lietuvą. Norėjau pasidžiaugti bet kokiu rezultatu, paminėti šią progą ir susirinkti restorane su artimaisiais bei draugais.

Kitą rytą radome 120 laiškų, 60 praleistų skambučių ir 20 žinučių su pageidavimais rezervuoti stalus. Spėriai pakeitėme rezervacijų sistemą ir pailginome laiką, leidome rezervuotis stalus ateinančioms 75 dienoms. Turime ir laukiančiųjų eilę: jei kas nors atšaukia rezervaciją, skambiname laukiantiems ir siūlome užimti tą stalą.“

A.Kubilius atviravo, kad darbo tempas negrįžo į senas vėžes, natūralu, juk restoranas sulaukia daugiau dėmesio, daugiau rezervacijų, tačiau vadovas tikino, kad jo siekis išlaikyti tokią pat kokybę bei krypt, kokia buvo, juk už tai yra įvertinti: „Į visiškai tas pačias vėžes negrįžom, dirbame intensyviau, turime didesnius srautus. Bet mes gavome žvaigždę už tai, ką darėme iki šiol, tai tą darysime ir toliau.

Su šiais metais viskas bus gerai, bet kiti bus įdomiausi. Tada pamatysime, kaip auga rinka, kaip reaguoja, kaip keičiasi. Mano įsitikinimu, pamatysime kokybinius šuolius, nes visi norės patekti į
gidą, gauti žvaigždę, tai prasidės lengvos varžybos.“

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Nineteen18 restorano šefas Andrius Kubilius
Roberto Riabovo / BNS nuotr./Nineteen18 restorano šefas Andrius Kubilius

„Michelin“ nauda – ne tik ekonominis augimas

Partnerystė su „Michelin“ gidu suteikia puikią galimybę Lietuvai, turizmo sektoriui ir įmonėms pritraukti dar daugiau investicijų. Kartu tai užtikrina šalies ekonominį augimą, nes turizmas sukuria apie 3 proc. šalies BVP.

Tačiau, ekonomikos ir inovacijų viceministro Karolio Žemaičio teigimu, šis žingsnis nėra susijęs tik su ekonominiu augimu. „Michelin“ taip pat skatina žmones atrasti Lietuvą, garsina ją tarptautiniu mastu, pristato šalies kulinarinių kelionių paskirties vietas, nukreipia viso pasaulio keliautojus ir vietos gurmanus į geriausius restoranus, skleidžia žinią apie skirtingų šalių virtuves ir skatina žmones atvykti ir pakeliauti po Lietuvą.

„Rengdamasi sudaryti sutartį, „Keliauk Lietuvoje“ komanda parengė planą, pagrįstą kitų šalių gerosiomis praktikomis ir duomenimis apie „Michelin“ gido efektą. Taigi, iš anksto buvo numatytas planas ir kaip šias investicijas paversti kuo didesne nauda Lietuvos turizmo sektoriui.

Ateidamas į Lietuvą svarbiausias pasaulyje restoranų kokybės ženklas atneša stiprų impulsą atvykstamojo turizmo sektoriui.

Pagal šią sutartį Lietuva gauna aukščiausio lygio tarptautinę ekspertizę, vertinimus ir jų sklaidą visame pasaulyje „Michelin Guide“ komunikacijos kanalais. Ateidamas į Lietuvą svarbiausias pasaulyje restoranų kokybės ženklas atneša tarptautinį pripažinimą ir stiprų impulsą atvykstamojo turizmo sektoriui.

Galima tikėtis trejopo „Michelin“ gido poveikio turistų srautams. Pirma, Lietuvos atsiradimas jame gali pritraukti naujų keliautojų, besidominčių gastronominiu turizmu. Vertinant pagal „Michelin“ pateiktus apklausos duomenis ir „Keliauk Lietuvoje“ rinkų tyrimų duomenis, į Lietuvą galėtų atvykti apie 17 tūkst. papildomų turistų kasmet, kurie užsisakytų apie 37 tūkst. nakvynių. Vidutiniškai vienas užsienio turistas Lietuvoje išleidžia apie 90 eurų per dieną, taigi jų kelionių išlaidos siektų iki 3–4 mln. eurų“, nurodė viceministras.

Antras svarbus poveikis šaliai, pasak K. Žemaičio, – papildomų įplaukų pritraukimas. Jas generuotų keliautojai, teigiantys, jog dėl „Michelin“ žvaigždutėmis įvertinto restorano pratęstų savo kelionę, o šios kelionės metu išleistų dar daugiau.

Galiausiai, anot pašnekovo, tokie žingsniai skatina bendro šalies gastronominio lygio augimą, nes į „Michelin Guide“ sąrašus įtraukti ir įvertinimų sulaukę restoranai tampa sektinais pavyzdžiais, į kuriuos gali lygiuotis kiti rinkos dalyviai: „Viena vertus, tai bus pripažinimas Lietuvos kulinarinei tradicijai bei šefų meistrystei. Kita vertus, tai – didelis impulsas spartesnei maisto kultūros raidai.“

Eimin nuotr./Viceministras Karolis Žemaitis
Eimin nuotr./Viceministras Karolis Žemaitis

Pasak viceministro K. Žemaičio, trejų metų sutartis yra įrodymas, kad orientuojamasi į ilgalaikę vertę ir ilgai išliekantį efektą: „Pripažinimu ir, galimai, padidėjusia apyvarta galės džiaugtis ir vietinių žaliavų tiekėjai – juk dalį produktų, ingredientų užaugina būtent Lietuvos ūkininkai.“

Kaip nusileidžia žvaigždės?

Ekonomikos ir inovacijų viceministras K. Žemaitis teigia, kad „Michelin Guide“ organizacija pati nusprendžia, kurią šalį kviesti bendradarbiauti, kuris regionas yra pribrendęs iki gido ir turi potencialą. Ekspertai atlieka studiją, vertina potencialą, komisija atlieka tyrimą, ką įtraukti į inspektorių vizitų sąrašą. Visas procesas vyksta etapais ir yra pakankamai ilgas. Iš Baltijos valstybių pirmoji sutartį su „Michelin Guide“ pasirašė Estija, po to – Latvija. Dabar regiono gastronomijos dėlionę pabaigia Lietuva.

„Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova patikino, kad restoranų atranką į „Michelin“ Lietuvos gidą nepriklausomai atliko slaptieji „Michelin“ inspektoriai, vadovaudamiesi pasauliniu mastu daugelį metų taikoma metodika.

„Michelin“ inspektoriai vertino tik restoranų patiekalų kokybę, vadovaudamiesi 5 kriterijais: produktų kokybe, maisto gaminimo technika, skonių harmonija, per patiekalus atsiskleidžiančiu šefo individualumu ir pastoviu kokybės užtikrinimu tiek žvelgiant į meniu, tiek vertinant ilgesnį laikotarpį.

„Keliauk Lietuvoje“ nuotr./„Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova
„Keliauk Lietuvoje“ nuotr./„Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova

„Michelin“ gidas vertina atrinktus restoranus naudodamas išsamią įvertinimų sistemą. Žinomiausias įvertinimas – visame pasaulyje žinomos „Michelin“ žvaigždės, skiriamos išskirtinius skonio potyrius užtikrinantiems restoranams.

Viena „Michelin“ žvaigždė suteikiama restoranams už „aukštos kokybės maistą, dėl kurio verta sustoti važiuojant pro šalį“, dvi žvaigždės – už „puikų maistą, dėl kurio verta nukrypti nuo pradinio maršruto“, o trys – už „išskirtinę virtuvę, dėl kurios verta specialiai planuoti kelionę“, – sako O. Gončarova.

Be prestižinių žvaigždžių, taip pat skiriami ir populiarios „Bib Gourmand“ kategorijos vertinimai. Jie skiriami restoranams, siūlantiems kokybišką maistą už puikią kainą. Pavyzdiniams restoranams, įsipareigojantiems laikytis visiškai tvarios gastronomijos praktikos, skiriama „Michelin“ žalioji žvaigždė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis