„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Migrantų galimybės įsidarbinti Lietuvoje: įvardijo, kodėl gali kilti kliūčių

Lietuvos sieną kertant neteisėtai atvykusiems migrantams iš Baltarusijos, jų galimybės įsidarbinti Lietuvoje vertinamos nevienareikšmiškai. Statybų sektorius abejoja, kad tarp atvykėlių yra šios srities specialistų, vežėjai sako, kad šiems žmonėms vietos logistikos įmonėse galėtų atsirasti, tačiau reikėtų institucijų pagalbos juos perkvalifikuojant. Tuo metu viešbučiai priimtų juos dirbti nekvalifikuotų darbų.
Pirmieji migrantai apsigyveno palapinių miestelyje
Pirmieji migrantai apsigyveno palapinių miestelyje / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Užimtumo tarnyba pirmadienį skelbė, kad darbo jėgos poreikis Lietuvoje – didžiausias per 30 metų. Darbo skelbimų skaičius birželį šoko iki 60,6 tūkst. Daugiausiai darbo pasiūlymų birželį registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių valytojams ir kambarinėms, pardavėjams, pakuotojams rankomis, virėjams, statybininkams.

Vežėjai: apmokymas gali užtrukti

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas akcentavo, kad nežinoma, kokios specialybės ir kvalifikacijos yra atvykėliai. Visgi, jei valstybės institucijos imtųsi veiksmų, jiems darbo vietų logistikos įmonėse galėtų atsirasti.

„Jeigu valstybės institucijos atliktų tam tikrus veiksmus, tarkime, perkvalifikuojant tuos asmenis, tai valstybės užduotis juos integruoti galėtų būti numeris vienas, o verslas padarytų viską, kad tuos žmones kaip įmanoma įdarbintų. Bet viskas priklauso, kokios kompetencijos, kokios kvalifikacijos“, – 15min sakė P.Drižas.

Jis pabrėžė, kad vairuotojo darbas yra atsakingas, reikalaujantis tam tikrų įgūdžių ir kvalifikacijų, tad žmonės turėtų būti tam paruošti. Iš pradžių, pasak pašnekovo, tokiam asmeniui reikėtų išsilaikyti vadinamąjį 95 kodą – tai yra profesinė vairuotojų kvalifikacija, leidžianti vežti krovinius už atlygį.

„Toliau sektų paruošimas, supažindinimas su visa specifika, su automobiliu – čia priklauso nuo to, ar jis turi atitinkamą vairuotojo pažymėjimo kategoriją. Įtariu, kad dauguma žmonių to neturės, tai reikėtų ir kategorijas išsilaikyti. Tai turbūt užtruktų 2–4 mėnesius. Čia yra tik teorija“, – nurodė P.Drižas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sunkvežimiai prie Medininkų pasienio posto laukia leidimo įvažiuoti į Baltarusiją
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sunkvežimiai prie Medininkų pasienio posto laukia leidimo įvažiuoti į Baltarusiją

Jo teigimu, vėliau sektų praktiniai dalykai, nes išleisti žmogų be patirties nelengva, o vairavimo, poilsio ir darbo kontrolės taisyklės yra griežtos.

„Tuos dalykus asmuo turi išmanyti ir būti tam paruoštas“, – tikino pašnekovas.

Tuo tarpu didžiausios lietuviškos logistikos įmonės „Girteka Logistics“ transporto valdymo direktorius Mindaugas Paulauskas komentavo atsargiai.

„Plėsdami komandą kviečiame prisijungti vairuotojus, jau turinčius vairuotojo pažymėjimą vairuoti vilkiką bei leidimą dirbti mūsų šalyje“, – tikino M.Paulauskas.

Jo teigimu, sudėjus augimą, natūralią kaitą ir didesnį vairuotojų vienam vilkikui poreikį iš viso 2021 metais planuojama pasamdyti apie 7 tūkst. vairuotojų.

Statybų sektoriuje reikia kvalifikuotų darbuotojų

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas akcentavo, kad statybų sektoriuje trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau ar atvykę migrantai yra statybininkai, jis abejojo. Pašnekovas taip pat kėlė klausimą, ar jie apskritai nori dirbti.

D.Gedvilas taip pat pasakojo, kad asociacija turi savo kompetencijų vertinimo padalinį, kuriame tokius asmenis būtų galima ištestuoti.

„Tą procedūrą mes galėtume atlikti ir jei jis yra statybos srities specialistas, tikrai galėtume įdarbinti mūsų narių bendrovėse. Asmenys tikrai rastų darbą, bet pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar jie yra statybos specialistai, ar jie paprasčiausiai pagalbiniai darbuotojai galėtų būti“, – D.Gedvilas.

Kompetencijų vertinimo paslauga yra mokama, kaina, pasak D.Gedvilo, gali svyruoti nuo 24 iki 80 eurų.

Tuo metu pagalbinių darbuotojų poreikis, pasak pašnekovo – sumažėjęs.

Statybos sektoriuje negali dirbti atsitiktiniai žmonės.

„Per paskutinį dešimtmetį dvidešimtmetį statybos sektorius labai stipriai pasikeitė. Statybos sektoriuje negali dirbti atsitiktiniai žmonės. Pagalbinių specialistų įmonės tikrai naudoja mažiau. Reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, pasikeitė ir darbo priemonės, technologijos“, – vardijo statybininkų asociacijos prezidentas.

„Manau, kad ten sunkiai rastų darbą žmonės, kurie neturi statybininko profesijos įgūdžių ir tinkamos kvalifikacijos“, – pridūrė D.Gedvilas.

Lietuvos statybininkų asociacijos nuotr./Dalius Gedvilas
Lietuvos statybininkų asociacijos nuotr./Dalius Gedvilas

O gal apmokius šie žmonės galėtų sėkmingai dirbti? „Labai maža dalis“, – patikino pašnekovas.

Statybų bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas taip pat akcentavo, kad, priimant specialistus dirbti, svarbiausia žmogaus kompetencijos ir turima patirtis.

„Atsižvelgiant į tai, kad statybų sektorius ir jame esančios darbo pozicijos turi savo specifiką, į jį ateiti dirbti nėra taip paprasta – reikalingos tam tikros žinios ir gebėjimai bei motyvacija, siekiant klientams garantuoti aukščiausią kokybę. Savo srities specialistams, kurie gerai išmano statybų sektorių, mūsų bendrovėje visuomet atsiras vietos“, – 15min komentavo E.Urbonas.

Jo teigimu, šiuo metu rinkoje labiausiai jaučiamas darbininkų – betonuotojų, trinkelių klojėjų ir apdailininkų – trūkumas, kuris siekia 25-30 proc.

Nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovės „Darnu group" vadovė Sigita Survilaitė–Mekionienė antrino, kad realias tokių žmonių įdarbinimo galimybes lemtų jų turimi profesiniai įgūdžiai.

Viešbučiai: galėtų dirbti nekvalifikuotus darbus

Kalbinti viešbučių sektoriaus atstovai tikino, kad jiems trūksta įvairių darbuotojų – pradedant nuo administracijos, baigiant žemesnės kvalifikacijos darbuotojais. Pastarąsias darbo vietas migrantai ir galėtų užimti.

„Padavėjais negalėtų dirbti, nes yra kalbos barjeras ir neaišku, kokia jų kvalifikacija, bet mažiau kvalifikuotus darbus galėtų dirbti. Pagalbinį darbą virtuvėje, valytojais ar kambarinėmis“, – nurodė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Ji akcentavo, kad viešbučių sektoriuje itin didelis darbuotojų trūkumas. „Lietuvių nebėra rinkoje“, – tikino viešbučių ir restoranų atstovė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Atsinaujinęs viešbutis „Neringa“
Luko Balandžio / 15min nuotr./Atsinaujinęs viešbutis „Neringa“

Viešbučių tinklo „Centrum Hotels“ vadovas Artūras Vainora nurodė, kad po pusantrų metų sąstingio bandant atgaivinti veiklą, susiduriama su dideliu darbo jėgos trūkumu, o migrantai galėtų dalį darbo vietų užpildyti.

„Aš manau, kad jie tikrai galėtų integruotis į paprasčiausius darbus, viešbučių yra daug. Aišku, yra dideli kultūriniai, kalbos skirtumai, bet juos, manau, galima spręsti”, – patikino A.Vainora.

Ekonomistė: įdarbinimas yra tik viena iš integracijos dalių

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad migrantų integracijos klausimas yra kompleksinis, o įdarbinimas yra tik viena iš integracijos dalių.

„Norint, kad imigrantai įsitvirtintų šalyje, reikėtų daug daugiau detalių ir procesas yra daug labiau komplikuotas. Jau nekalbant apie tai, kad visuomenė taip pat turėtų keisti požiūrį ir atitinkamai būti pakankamai brandi, pasiruošusi priimti imigrantus į savo tarpą. Reikėtų kalbėti apie pakankamai tamprią integraciją, kad nesikurtų šalyje getai pagal tautybes ir panašiai“, – atkreipė dėmesį I.Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje matoma daug neatitikimų, tad vietos darbštiems, norintiems dirbti žmonėms atsirastų.

„Aišku, yra ir kalbos barjeras, ir kvalifikacijos iššūkių, kuriuos reikėtų rasti būdų, kaip panaikinti“, – tikino ekonomistė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nežinia, ar migrantams laisvas vietas pavyktų užpildyti, nes nėra jokios informacijos apie jų turimas kompetencijas, žinias bei galimybes įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė

„Galbūt Lietuva jiems yra tarpinė stotelė ir jie, atsiradus galimybei, patrauktų dirbti į kitas Europos Sąjungos valstybes“, – svarstė I.Genytė-Pikčienė.

Visgi ji tikino, kad įvardytos sisteminės integracijos nebuvimo problemos yra kur kas reikšmingesnės negu darbo rinkos galimybės įtraukti atvykusius migrantus.

Aptardama itin didelį laisvų darbo vietų skaičių Lietuvoje I.Genytė-Pikčienė sakė, kad tai lemia tiek sezoniškumas, kai vasarą atsiranda daug darbo vietų statybų ir žemės ūkio sektoriuose, tiek vienkartinis popandeminis atsigavimo veiksnys.

„Antrasis karantinas buvo ilgas ir ypatingai paslaugų sektoriuje buvo tekę sumažinti tiek ir darbuotojų skaičių, tiek ir veiklos apimtis. Dabar, kai apribojimai nuimami vienas po kito ir atlaisvinimas įsibėgėja, laisvų darbo vietų skaičius labai staigiai išaugo ir, matyt, nėra įmanoma taip greitai užpildyti tas atsilaisvinusias darbo vietas“, – kalbėjo ekonomistė.

Legaliai galėtų dirbti tik gavę prieglobstį

Savo ruožtu Migracijos departamentas nurodė, kad užsieniečiai teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje be apribojimų įgytų tuo atveju, jei Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, priimtų sprendimą jį suteikti.

VSAT nuotr./Sulaikyti migrantai
VSAT nuotr./Sulaikyti migrantai

„Kitais atvejais užsieniečiai gali dirbti tik tuo atveju, jeigu į Lietuvą atvyksta teisėtai ir Lietuvoje yra darbdavių, kurie pasiruošę šiuos užsieniečius įdarbinti (t .y. įdarbinimas vyksta darbdavių iniciatyva)“, – informavo institucija.

Pasak Migracijos departamento, didžioji dalis asmenų, neteisėtai kirtusių Lietuvos ir Baltarusijos sieną, pateikia prašymus suteikti prieglobstį Lietuvoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat akcentavo, kad pagal įstatymus neteisėtai atvykę migrantai įsidarbinti neturi galimybės.

„Jei tarp atvykusių atsirastų tokių, kurie gaus prieglobstį Lietuvoje, tuomet jie galėtų pasinaudoti perkvalifikavimo, užimtumo skatinimo priemonėmis“, – tikino ministerija.

SADM tikino neturinti duomenų, kokios kvalifikacijos yra nelegaliai į Lietuvą atvykę žmonės.

Šiemet jau sulaikyti 1738 neteisėtai atvykę migrantai

Per antradienį, liepos 13 dieną, pasieniečiai sulaikė 22 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Liepą tai buvo mažiausias per parą sulaikytų užsieniečių skaičius. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį sulaikyti 1 738 neteisėtai atvykę migrantai.

Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 541. Ignalinos rajone sulaikyti 325 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Varėnos – 313, Šalčininkų – 246.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Druskininkų pasienio užkarda
Arno Strumilos / 15min nuotr./Druskininkų pasienio užkarda

Neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei VSAT užkardose, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs