Tokias trumpąsias žinutes gavo ne vienas Lietuvos verslininkas. „Capitalia kreditai“ žinutes apie galimybę pasiskolinti iki 85 tūkst. Lt per 1-5 darbo dienas siuntė juridinių asmenų telefonais, kurie esą vieši.
Įmonės filiale Lietuvoje dirba tik vienas žmogus. Jis nenorėjo būti pristatomas vardu ir pavarde, tačiau prisipažino, kad siuntė tokias žinutes.
„Buvo išsiųsta tokia informacija. Atsiprašome tų, kam sutrukdėme. Tiesiog norėjome pasiekti žmones, pasakyti, kad yra kitų alternatyvų, ne tik bankai“, – 15min.lt sakė vyras.
Paklaustas, iš kur gavo mobiliųjų telefonų numerius, kuriais siuntė žinutes, jis sakė, kad yra viešų duomenų bazių, kur pateikiami tokie įmonių duomenys.
Panašią žinutę antradienį atsiuntė ir imoniufinansavimas.lt. Iš neišsamaus tinklalapio galima spręsti, kad jis priklauso Taline registruotai įmonei „Webgo OÜ“. Žinutėje siūloma paskola iki 2 mln. Lt. Įmonės įstatinis kapitalas sudaro 2,5 tūkst. eurų.
Nė viena įmonė negavo vartotojų sutikimo siųsti tokias žinutes, taigi pažeidė Lietuvos įstatymus.
Kaip 15min.lt nurodė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos l.e. Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėjos pareigas Kristina Grigaitė, reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu.
„Taigi komercinės veiklos subjektai reklamines SMS žinutes reklamos gavėjui turi teisę siųsti tik turėdamos reklamos gavėjo sutikimą arba prašymą. Už Reklamos įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų. Taip pat pažymėtina, jog Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas gina žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis“, – rašoma atsakyme 15min.lt.
