Platesnė geografija ir patogios technologijos
Kiekvieno banko veiklą iš esmės apibrėžia du komponentai – skolinimas ir įsipareigojimai. Tačiau klasikiniai bankai ir neobankai šią veiklą vykdo skirtingose geografinėse lokacijose. Klasikiniai bankai įprastai skolina tose rinkose, kuriose yra įsikūrę, – kitaip tariant, turi padalinius. Tuo metu neobankai savo veiklą planuoja ir vysto didesnėje geografinėje teritorijoje, nei turi padalinius. Tas pats ir su įsipareigojimais – klasikiniai bankai, pavyzdžiui, indėlius renka ten, kur turi padalinius, o neobankai veiklos geografiją yra linkę plėsti. Tokiu būdu Lietuvoje įsikūręs neobankas gali dirbti su klientais Latvijoje, Vokietijoje ar bet kurioje kitoje pasirinktoje šalyje.
Šią galimybę kitaip planuoti veiklą neobankams pirmiausia suteikia atviros bankininkystės idėja, kurią Europos Sąjunga vysto pastarąjį dešimtmetį. Didesnę geografinę padengtį jiems pasiekti leidžia naujos ir modernios skolinimo platformos, pripažįstamos visame pasaulyje. Svarbus vaidmuo atitenka ir pačių neobankų vystomoms technologijoms, IT sistemoms, kurios reikalingas paslaugas vartotojams padaro lengviau prieinamas ir patogias.
Paslaugas teikia konkrečiai klientų grupei
Neobankai pasižymi ir tuo, kad koncentruojasi į tam tikros klientų grupės aptarnavimą. Dažnu atveju tai gali būti klientų grupė, kuriai dėl vienokių ar kitokių priežasčių reikalingos paslaugos prieinamos sudėtingiau. Vienas iš pavyzdžių – smulkusis ir vidutinis verslas, kuris, kaip vertinama, dažnai nepakankamai finansuojamas ir Lietuvoje. Tai – sėkmingai veikiančios, tačiau nedidelės įmonės, savo nišą atradę šeimos verslai. Jie puikiai išlaiko savo įkūrėjus, darbuotojus, tačiau sparčiu augimu nepasižymi.
Būtent į paslaugas smulkiajam bei vidutiniam verslui fokusuojasi Europoje veikiantys neobankai. Ne išimtis ir Lietuva – čia veikiančios smulkiosios ir vidutinės verslo įmonės taip pat išsako greitų ir lanksčių finansavimo sprendimų poreikį.
Praėjusiais metais dėl pandemijos kilę ekonominiai iššūkiai nulėmė tai, kad finansavimo apimtys šalyje traukėsi maždaug 14 proc. Šiomis aplinkybėmis, Lietuvoje veikiantys alternatyvūs finansuotojai ir neobankai sulaukė itin didelio besikreipiančių smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų srauto – besikreipiančių įmonių skaičius per karantiną išaugo kone dvigubai. Daugiausia užklausų pateikė įmonės, veikiančios, pavyzdžiui, logistikos ir transporto sektoriuje. Jas atliepę finansuotojai pernai pademonstravo rezultatus, priešingus nei rinkos tendencijos. Pavyzdžiui, „PayRay“ savo kreditinį portfelį, apimantį paskolas verslo įmonėms ir faktoringą, per devynis mėnesius po pirmojo karantino išaugino 156 proc.
Kaip neobankai keičia finansų sektorių
Atsižvelgiant į klientų poreikius ir tikslą siūlyti jiems greitus ir lanksčius, jiems prieinamus sprendimus, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje veikiantys neobankai aktyviai vysto partnerystes su verslo palaikymo, skatinimo programas inicijuojančiomis konkrečios šalies ar europinėmis institucijomis. Lietuvoje tai – INVEGA, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, Europoje – Europos investicijų fondas ir pan.
Vystydami savo veiklą neobankai paprastai renkasi vieną iš dviejų kelių – ilgainiui tapti klasikiniais bankais arba toliau specializuotis pasirinktoje nišoje ir plėsti veiklos geografiją. Taip pat – ieškoti prasmingų partnerysčių ir technologinių sprendimų, kurie finansavimo sprendimus padeda padaryti labiau prieinamus klientams.
Mindaugas Stasionis, „PayRay“ direktoriaus pavaduotojas.
