„MMA užkirs kelią ekonomikos augimui. MMA kėlimas yra išskirtinai politinis sprendimas, bet turintis skaudžias ir plačias ekonomines pasekmes“, – praėjusių metų pabaigoje aiškino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai.
Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį ekonomika augo 4,2 proc.
„Rizikos grupėje atsidurs dar didesnė dalis žmonių, negalinčių perlipti padidintos MMA reikalaujamos produktyvumo kartelės – tai gali didinti nedarbą“, – skelbė LLRI.
Rugsėjį Lietuvoje registruotas nedarbas siekė 10,4 proc. – sausį registruotas nedarbas siekė 11,4 proc.
Nepaisant to, kad LLRI prognozės nepasiteisino, instituto specialistai aiškina, kad taip teigti negalima – mat nedidinus MMA, ekonomika būtų augusi labiau, o nedarbas būtų mažėjęs gerokai sparčiau.
Pasekmės sunkiai matomos
LLRI, atlikęs tyrimą, prognozavo, kad dėl MMA didinimo 150 Lt darbo netekti gali apie 14 tūkst. žmonių, taigi, nedarbas gali išaugti maždaug 1 proc.
Jeigu sprendimo didinti MMA nebūtų buvę, tai iš esmės nedarbo lygis būtų mažėjęs greičiau, – aiškino LLRI ekspertas.
Tačiau nedarbas šiemet mažėjo. LLRI specialistas Vytautas Žukauskas nesijaučia prašovęs pro šalį.
„Tai, kad per 2013 metus nedarbo lygis šiek tiek mažėjo, dar nerodo, kad MMA pakėlimas neturėjo jokių neigiamų pasekmių. Jeigu to sprendimo nebūtų buvę, tai iš esmės nedarbo lygis būtų mažėjęs greičiau“, – aiškino analitikas.
 |
| Vytautas Žukauskas |
Pasak jo, neigiamas MMA kėlimo pasekmės rodo sausį įregistruotų bedarbių skaičius: „Sausio mėnesį buvo įregistruota 39 tūkst. naujų bedarbių. Tokio didelio įregistravimo nebuvo nuo 2009 metų, kai buvo labai bloga ekonominė situacija.“
Akivaizdžių MMA didinimo pasekmių nematyti dėl Lietuvos ekonomikos augimo.
„Tyrimas parodė, jog rinkos dalyviai mano, kad MMA kėlimas padidins nedarbą. Jau nuo 2010 metų nedarbo lygis Lietuvoje mažėja. Viena vertus, ekonomika jau atsigauna, mažėja nedarbo lygis, bet šalia yra kitas sprendimas, kuris padidina paskatas atleisti žmones, – MMA padidinimas“, – sakė analitikas.
Nereikia dairytis atgal
MMM didinimą taip pat kritikavęs konservatorius Jurgis Razma 15min.lt sakė, kad neverta dairytis atgal – šiuo metu reikia ieškoti sprendimų, kaip pagerinti kvalifikuotų darbuotojų buitį. Tačiau jis apgailestavo, kad sprendimas dėl MMA didinimo buvo priimtas skubotai, neapgalvojus, kaip amortizuoti galimas neigiamas pasekmes.
Dabar visi daugiau mažiau prisitaikė, nebėra ko iečių čia laužyti, – sakė Jurgis Razma.
„Mes sakėme, kad tas klausimas sprendžiamas tinkamai nepasiruošus. Jeigu kalbėsime apie biudžetinį sektorių, tai toli gražu ne visi ministrai pasirūpino, kad būtų atitinkamai padidinti asignavimai. Sakykime, gydymo įstaigos kiek turėjo papildomai išlaidų dėl minimalios algos pakėlimo – ten dalis darbuotojų, pavyzdžiui, valytojos, slaugytojos, dirba už minimalią algą, tos įstaigos negavo tų pinigų, dėl šio sprendimo jų finansinė padėtis tapo blogesnė“, – sakė J.Razma.
Pasak jo, MMA didinimas turėjo ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių.
„Šiaip, žinoma, jis turėjo teigiamų aspektų ten, kur darbdaviai piktnaudžiavo ir iš tiesų turėjo galimybių atlyginimus kiek pakelti. (…) Aišku, verslas prisitaikė įvairiai. Kai kur yra tam tikrų gudravimų, rodant ne visą darbo laiką. Tikrai nebuvo tinkamai įvertinta, koks bus šio sprendimo įgyvendinimas. Bet dabar visi daugiau mažiau prisitaikė, nebėra ko iečių čia laužyti“, – sakė parlamentaras.
 |
| Jurgis Razma |
Šiuo metu, pasak jo, svarbu kalbėti apie mažai uždirbančius valstybinio sektoriaus aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
„Mes teisingumo aspektu kėlėme klausimą. Pavyzdžiui, pakankamai aukštą kvalifikaciją turintis kultūros darbuotojas neturėjo jaustis labai gerai, kai jo atlyginimas tik truputėlį buvo didesnis už minimalų arba jam lygus“, – sakė J.Razma.
Pasak parlamentaro, dabar kur kas svarbiau yra mažai apmokamų biudžetinių darbuotojų atlyginimų didinimas, o ne minimalios algos kėlimas: „Reikėtų didinti kultūros darbuotojų, vaikų darželių darbuotojų, policininkų atlyginimus. Jau dabar jų atlyginimai santykyje su minimalia alga labai prastai atrodo. Kvalifikuotam žmogui su aukštuoju išsilavinimu turbūt nepatogu pasakyti, koks jo atlyginimas.“
Beprasmis didinimas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius aiškina, kad toks MMA didinimas nebuvo reikšmingas.
„Didesnių šio sprendimo neigiamų pasekmių nematyti, bet nematyti ir teigiamų pasekmių. Minimali alga beveik nepakilo, o paprasčiausiai pradėta rašyti mažesnį dirbtų valandų skaičių“, – sakė pramonininkų atstovas.
Pasak jo, „Sodros“ duomenys rodo, kad kai kuriais mėnesiais mažiau nei MMA uždirbančių žmonių sudaro apie 30 proc. dirbančiųjų.
„Matome, kad dalis darbuotojų gauna nepilną atlyginimą, nes fiksuoja nepilną darbo dieną. Šiuo atveju, manau, norint, kad kiltų ir MMA, ir vidutinis atlyginimas, reiktų jį susieti su viešaisiais pirkimais, ES struktūrinių pinigų gavimu. Na, negali įmonė, kurios atlyginimų vidurkis tesiekia 700 Lt, dalyvauti ES konkursuose, laimėti, gauti paramą, o mokėti nelegalų atlyginimą saviems darbuotojams“, – sakė J.Guzavičius.
Jo teigimu, reikėtų viešinti kiekvienos įmonės vidutinį atlyginimą.
