Ministro J.Narkevičiaus ir Lietuvos pašto naujas dvikovos laukas – Šiluva

Neuždirba net algoms

Vos 700 gyventojų turinti Šiluva nelinkusi taip lengvai atsisveikinti su paštu. Dėl planų uždaryti čia veikiantį paštą piktinasi ne tik patys miestelio gyventojai, bet ir ministras J.Narkevičius, neseniai išvaikęs Lietuvos pašto valdybą dėl, pasak jo, netenkinamų visuomenės lūkesčių.

„Žmonės piktinasi, kad Šiluvoje neliks pašto, rašo laiškus. Manau, kad taip neturėtų būti, paštas šiame miestelyje privalo likti“, – trečiadienį žurnalistams Seime užsiminė ministras.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jaroslavas Narkevičius

Lietuvos paštas laikosi savo – čia atsiras mobilūs laiškininkai, o iki uždarymo dar bus pereinamasis laikotarpis, kai paštininkas dirbs po pusvalandį.

„Skaičiuojant visus mėnesius, Šiluvos pašto skyriaus vidutinė mėnesinė apyvarta yra 336 eurai. Tai niekaip neatperka Lietuvos pašto administracinių mokesčių ir darbuotojų atlyginimo“, – 15min teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Pasak jos, mobilaus laiškininko projektas yra patvirtintas valdybos, „ne kartą plačiai ir išsamiai pristatytas Lietuvos pašto akcininko strateginiame lygyje“.

Seniūnas: iš kur piligrimai išsiųs atvirutes?

Šiluvos seniūnas Juozas Šlepas viliasi ministro paramos ir jau surinko miestelio gyventojų parašus.

Alfredo Pliadžio nuotr./Šiluvos atlaidai

„Kur logika uždaryti paštą Šiluvoje? Tampame turizmo centru, atvyksta tūkstančiai piligrimų iš Lenkijos ir kitur. Kur jie galės išsiųsti atvirutę? Gal išsikviesti mobilų laiškininką? Rugsėjį čia atvyksta 150 tūkstančių žmonių“, – žėrė argumentus seniūnas, kuris kreipėsi į Seimo narius, protestas pasiekė ir J.Narkevičių. Susisiekimo ministras yra praktikuojantis katalikas, Trakuose dalyvauja bažnyčios eisenose.

Danos Buinickaitės nuotr/Susisiekimo ministras J.Narkevičius eisenoje Trakuose

Rugsėjo mėnesį Šiluvoje vyksta didieji atlaidai, į kuriuos kiekvienais metais suplūsta daug tikinčiųjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių.

Lietuvos pašto vadovybė sako, kad religiniai sumetimai negali būti išimtis priimtai strategijai.

„Kaip ir Žemaičių Kalvarija, taip ir Šiluva, nepaisant jų religinio statuso, deja, niekaip neužtikrina, kad tuose miesteliuose yra naudojamasi aktyviau pašto paslaugomis. Šiluvoje rugsėjo mėnesį apyvarta padidėja labai nežymiai. Ir didėja iš mažmeninių prekių pardavimo – žvakių, knygų“, – teigė V.Budrienė.

Pasak jos, mobilaus laiškininko projektas yra įgyvendinamas visoje Lietuvoje.

Lietuvos paštas ėmėsi šios naujovės siekdama taupyti ir efektyvinti savo veiklą, tačiau paštų skyrių uždarymai kai kuriuose miesteliuose sukėlė protestus.

Paštas ramina dėl piligrimų

Pasak Šiluvos seniūno, rajono savivaldybė priėmė turizmo skatinimo programą. „Mūsų tikslas – per metus sutraukti pusantro milijono turistų, piligrimų, tačiau Lietuvos paštui atrodo, kad čia skyriaus nereikia. Kur logika?“ – karščiavosi seniūnas J.Šlepas.

Pašto atstovai sako, kad turistai, užsukę į miestelį, dažniausiai, jeigu siunčia, tai siunčia atvirutes. „Jie tai galės padaryti įmesdami jas į geltonąją pašto dėžutę, kurios turinį laiškininkas kasdien paima į paskirstymo centrą. Geltona dėžutė visada kabo miestelyje“, – paaiškino pašto atstovė V.Budrienė.

Ji tikino, kad Šiluvoje paštas metus nebus uždaromas – tik sutrumpinamas darbo laikas, kad gyventojai priprastų prie pokyčio.

„Suprasdami Šiluvos reikšmingumą, esame pasiruošę, kad atlaidų metu mūsų mobilus laiškininkas pastovėjimo vietoje aptarnautų klientus ne 30 min., o kur kas ilgiau“, – sakė V.Budrienė.

Pašto skyrius visiškai bus uždarytas 2021 m.

Pirmiausia – socialinė funkcija

Tačiau Šiluvos seniūnui to nepakanka. „Gruodžio pradžioje į rajoną žadėjo atvykti ministras J.Narkevičius. Mes jam viską išdėstysime dar kartą, kad paštas čia turi likti. Šiluva turi būti vienas iš rajono centrų, kur veiktų ir paštas, ir mobilūs laiškininkai“, – tikino seniūnas. Paštas veikia naujai suremontuotose patalpose, kur yra įsikūrusi ir seniūnija.

Susisiekimo ministras, kaip ir valdantieji, mano, kad Lietuvos paštas pirmiausia turi atlikti socialinę funkciją, o ne uždirbti pelną.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Paštas

Ar Lietuvos paštas nesibaimina, kad nauja valdyba, suburta tik iš ministerijos darbuotojų, atšauks mobilaus laiškininko paslaugą?

„Šiuo klausimu nenoriu spekuliuoti. Esame pasirengę su ministerija dar kartą apkalbėti visus mobilaus laiškininko aspektus“, – sakė V.Budrienė.

Mobilus laiškininkas – jau 12 savivaldybių

Šių metų vasarą pradėtas vykdyti jau antras mobilaus laiškininko paslaugų teikimo modelio etapas. Ši paslauga jau 2 metus veikia 12 Lietuvos savivaldybių.

Be minėtų 12 rajonų, nuo š.m. spalio 1 d. mobilus laiškininkas pradėjo veikti dar 5-iuose rajonuose (Varėnos, Ukmergės, Ignalinos, Telšių, Zarasų), nuo lapkričio 5 d. dar 5-iuose (Alytaus, Pasvalio, Švenčionių, Šakių, Širvintų), nuo gruodžio 2 d. – 7-iuose (Jurbarko, Kėdainių, Marijampolės, Plungės, Tauragės, Vilkaviškio, Klaipėdos). Planuojama, kad paslauga visoje Lietuvoje bus įdiegta iki 2020 m. vasario 28 d.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Paštininkas

Raseinių rajone, kuriame įsikūręs ir Šiluvos miestelis, mobilaus laiškininko paslauga pradės veikti nuo 2020 m. sausio 28 d.

„Labai svarbu pabrėžti, kad mobilus laiškininkas yra kur kas labiau socialiai orientuota pašto paslauga, nei dabar veikiantis modelis. Įgyvendinus šį projektą, klientai lengviau gaus pašto paslaugas, nes patiems nebereikės eiti į pašto skyrių – laiškininkas atvažiuos pas juos į namus“, – naujovę gina Lietuvos paštas.