Miškininką iš Danijos namo sugrąžino tautiniai kostiumai

Pabaigęs Lietuvos žemės ūkio universitete miškininkystę pagal mainų programą Mindaugas Tamošaitis (43 m.) studijavo Danijoje.
tautiniai kostiumai
„Tautinis kostiumas – vertybė, kurią galima palikti savo dukrai, dukterėčiai ar anūkei. Jis perduodamas iš kartos į kartą, kaip ir anksčiau“, – tikina fizinės ir elektroninės parduotuvių „Rūta žalioji“ vadovas M.Tamošaitis. / Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip pats juokauja, bėgo nuo šeimos verslo, bet netoli tepaspruko. Sugrįžęs į Lietuvą suskubo į pagalbą mamai ir tapo jos įkurto verslo įpėdiniu.

„Maniau porą metų jai pagelbėsiu ir judėsiu prie savų darbų. Bet mama jau senjorė, o aš vis dar prie tautinių kostiumų palinkęs“, – apie unikaliai susiklosčiusį profesinį kelią 15min pasakoja elektroninės ir fizinės „Rūta žalioji“ parduotuvių vadovas M.Tamošaitis.

Asmeninio archyvo nuotr./Moterišką tautinį kostiumą susikomplektuoti galima nuo 400 iki 1000 eurų.
Asmeninio archyvo nuotr./Moterišką tautinį kostiumą susikomplektuoti galima nuo 400 iki 1000 eurų.

Po visą pasaulį pasklidę šeimos tautiniai kostiumai, pašnekovo teigimu, įdomūs ne vien lietuvių išeivių bendruomenėms, bet ir japonams, skandinavams, australams ir t.t.

„Jų geografija“ tokia plati, kad beveik neliko šalių, kurių nebūtų siekę „Rūta žalioji siuntiniai“.

Skandinavijoje gyvenantys juos renkasi sutvirtinimo sakramentui ar kitoms progoms, o japonai neatsispiria pavienėms lietuvių tautinio kostiumo dalims”, – intrigavo M.Tamošaitis.

Populiarumas banguojantis

Jūsų kūrinių matome socialiniuose tinkluose ir elektroninėje parduotuvėje, tačiau viskas prasidėjo nuo fizinės parduotuvės Kaune? „Rūtos žaliosios“ verslo ištakos veda prie jūsų mamos, Danutės Tamošaitienės?

Mama visą gyvenimą dirbo su audiniais. Baigusi Stepo Žuko technikumą ir Lietuvos dailės akademiją kūrė juos Kauno dailės fabrike.

Tik gamybai Lietuvoje ėmus mažėti (2008 m.) nusprendė imtis nuosavo verslo, įkūrė mažą parduotuvėlę Kauno senamiestyje ir ėmė prekiauti tautiniais kostiumais, audiniais.

Kurį laiką jai gelbėjo sesuo Janina Černeckienė, o vėliau į pagalbą atskubėjau aš.

Asmeninio archyvo nuotr./Rūta žalioji vadovas M.Tamošaitis apie tautinius kostiumus: „Jie neišeina iš mados ir neturi galiojimo termino pabaigos.”
Asmeninio archyvo nuotr./Rūta žalioji vadovas M.Tamošaitis apie tautinius kostiumus: „Jie neišeina iš mados ir neturi galiojimo termino pabaigos.”

– Jūsų mama profesionali audėja?

Pagal profesiją ji tekstilininkė desinatorė (vilnonių audinių projektai masinei gamybai). Didžioji jos gyvenimo dalis susijusi su tekstile ir audiniais.

Už tai ji yra pelniusi ir apdovanojimų tarptautinėse parodose. Tiesa, šiuo metu juos tik savo malonumui namuose beaudžia, o anksčiau didiesiems Lietuvos fabrikams kurdavo.

– Taigi šio verslo atsakomybė perėjo ant vyriškų pečių?

– Jau keleri metai taip.

Vis svarstau, kokia jūsų verslo specifika?

– Tautiniai drabužiai neturi galiojimo termino ir neišeina iš mados, matyt, tai ir būtų pagrindiniai mūsų verslo aspektai. Tai ne tik daiktas, bet ir vertybė, perduodama iš kartos į kartą, iš šeimos į šeimą.

Asmeninio archyvo nuotr./Tautinis kostiumas
Asmeninio archyvo nuotr./Tautinis kostiumas

Kas lemia tautinio kostiumo populiarėjimą visuomenėje?

– Jo populiarėjimas labai saikingas ir palaipsniui kylantis. Nėra kažkokių šuolių. Taip, būna nedidelės susidomėjimo bangos.

Paskutinį kartą, kai dizaineris Juozas Statkevičius buvo sukūręs kolekciją su tautinio kostiumo motyvais, žmonės teiravosi ne pačių kostiumų, o stilizuotų audinių drabužiui.

Prie tautinio kostiumo populiarinimo prisideda ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras, ir muziejai.

Šiemet užsakymų mažiau: dėl pandemijos nevyksta „Dainų šventė“. Įprastai tokiu laiku užsakymų būdavo gerokai daugiau.

Asmeninio archyvo nuotr./Tautiniai kostiumai
Asmeninio archyvo nuotr./Tautiniai kostiumai

Savivaliauti nepataria

– Prabanga ar būtinybė turėti tautinį kostiumą šiandien?

– Prabangos čia nematau. Nuo 400 iki 1000 eurų, o gal ir dar daugiau, už moterišką tautinį kostiumą sumokėsite pirkdami salone (sukomplektuoto vidurkis 700 Eur).

Iš mūsų juos dažnai įsigyja politikų ir ambasadorių žmonos oficialiems priėmimams.

Tuomet mažiau dalykinių suknelių ir kostiumėlių reikia, taigi gal net ir susitaupo. Žmonės mėgsta pasipuošti tautiniais rūbais išskirtinėmis progomis: per vestuves ar jubiliejus.

Kaip reiktų tinkamai prižiūrėti tautinį kostiumą?

Skalbti namuose klientams patariame tik linines tautinio kostiumo dalis: marškinius, prijuostes, išimtinai skaras, o likusias dalis rekomenduojame nešti į valyklą.

Vilna, esanti mūsų kostiumuose, negavusi cheminio apdirbimo, austa rankiniu būdu, todėl rankomis skalbiant gali nepaklūsti.

Asmeninio archyvo nuotr./ „Rūtos žaliosos“ verslo ištakos veda prie Danutės Tamošaitienės
Asmeninio archyvo nuotr./ „Rūtos žaliosos“ verslo ištakos veda prie Danutės Tamošaitienės

Kiek laiko įprastai tenka luktelti užsisakius tautinį kostiumą?

– Mažiausias laiko intervalas, kurio prireikia, savaitė. Jei neturime pasiūto, pasiūlome per dvi ar tris savaites. Būna, kad reikia prijuostę išausti ar skarą išsiuvinėti. Jei viso to nėra, kostiumo gamyba gali užtrukti ir kelis mėnesius.

Paskutinį kartą, kai dizaineris Juozas Statkevičius buvo sukūręs kolekciją su tautinio kostiumo motyvais, žmonės teiravosi ne pačių kostiumų, o stilizuotų audinių drabužiui.

Ar tautinius kostiumus perka tik lietuviai?

– Oi ne. Mūsų pirkėjai – iš viso pasaulio. Turime žemėlapį, kuriame žymime, į kokias šalis yra iškeliavę mūsų drabužiai. Gaminiai keliauja į Japoniją, Nigeriją, Saudo Arabiją, Australiją, Filipinus, Pietų Korėją, Omaną, Katarą, Siriją, Malaiziją, Indiją, Kiniją ir pan.

Na, ir Lietuvoje esame aprengę nemažai žmonių (tarp jų ir aukščiausias šalies pareigas einančius).

– Tai vis tik dažniau vyrus ar moteris puošiate tautiniais drabužiais?

– Puoštis aktualiau moterims. Jos perka dažniau. Nors ir daugeliui vyrų jubiliejų proga tampame maloniu atradimu.

Sulaukęs išskirtinio, tam regionui būdingo, rankomis austo tautinio kostiumo dovanų, dažnai apdovanotasis pasijaučia pakiliai ir dėvi jį tik ypatingomis progomis.

Ne visi įsivaizduoja, koks tai išskirtinis ir puošnus drabužis. Per daugelį metų, kiek gyvuojame, esame aprengę jais daugybę žmonių, tarp jų – ir aukščiausias pareigas einančius šalies vadovus.

Ar įsivaizduojate savo parduotuvės veiklą šiandien be socialinių tinklų ar elektroninės parduotuvės?

– Anksčiau sulaukdavome daugiau fizinių klientų srautų, tačiau laiku pasileidę el.parduotuvę ir ištikus karantinui, sudėtingą laikotarpį pragyvenome gana lengvai.

Manau, socialinės medijos ir internetas ne tik mūsų, bet ir klientų gyvenimą daro daug greitesnį ir patrauklesnį (internetinė parduotuvė siųsti prekes šiandien leidžia į visą pasaulį).

Skandinavijoje gyvenantys lietuviai Sutvirtinimo sakramentui renkasi lietuviškus tautinius kostiumus. Patrauklūs jie ir japonams, bet šie dažniau įsigyja pavienes tautinio kostiumo dalis.

– Su kuo reikėtų sieti „Rūtos žaliosios“ pavadinimą?

– Mūsų ženklo sąsajos neatsiejamos nuo tautiškumo. Tautiniai drabužiai atkuriami tokie, kokie siūti XVIII a. – XX a. pradžioje.

Iki šiol vis dar atrandame naujų dalykų muziejiniuose fonduose, kuriuos galime pritaikyti ir savo veikloje. Nors mūsų siūlomų kostiumų pasirinkimas nemažas ir renkasi juos žmonės pagal figūras, skonius, spalvas ir pan.

Asmeninio archyvo nuotr./Tautiniai kostiumai
Asmeninio archyvo nuotr./Tautiniai kostiumai

O pats kaip dažnai tautiniu kostiumu pasipuošiate?

– Pačiam per darbus nebėra kada. Nors turime juos abu su žmona. Ji dažniau savąjį iš namų išveda. O man net gėda pasakyti, kada paskutinį kartą jį dėvėjau.

Vis tik tautinis kostiumas yra pagrindinė mūsų kryptis, o visą asortimentą (austines juostas, rankines, galvos apdangalus ir kitus aksesuarus) galima pamatyti elektroninėje mūsų parduotuvėje.

Tapkite ir jūs „Kiekvienas gali“ bendruomenės nariu!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis