„Toks įspūdis, kad tuos pasiūlymus kūrė žmogus, kuris niekada miške nėra buvęs“, – 15min sakė Telšių miškų urėdas Bronislavas Banys. Skeptiškai į miškų reformą žiūri ir Varėnos urėdas Tomas Bazevičius. „Pasigendu skaičiavimų“, – sako jis.
Iš kur sužinojote apie planuojamą reformą, nuvykę į Varėną paklausėme vietos miškų ūkvedžiu save vadinančio Tomo Bazevičiaus. Iš spaudos, atsakė. Nors Aplinkos ministerija aiškina laišką su gairėmis, ką ketinama daryti, urėdams išsiuntusi. Bet gairių jiems negana – urėdai, paklausti, kas keisis jų teritorijose, tik gūžčiojo pečiais – net nežino, kuriems jų bendradarbių bus įteikti atleidimo lapeliai.
Bet nepanikuoja – darbo nebijo, o ir kad reformos urėdijoms reikėtų, sutinka. O ir ne jie bus tie, kuriems teks atsisveikinti su savo darbo vietomis.
Nežino, kurie kolegos neteks darbo
Atvykę į Varėnos miškų urėdiją pirmiausia paklaidžiojame po pirmą jos aukštą – net trys buhalterių kabinetai. Pasirodo, nieko ypatingo. Štai Telšių urėdijoje buhalterių – net keturios. „Buhalterės jau trys“, – skuba patikslinti Telšių urėdas B.Banys.
Turi Varėna ir savo ugniagesį, netgi personalo inspektorę. Miškų reforma lems, kad bent 400 administracijos darbuotojų liks be darbo – taigi vidutiniškai po 10 žmonių iš urėdijos. Kurie kolegos neteks darbo vietos, Varėnos urėdas T.Bazevičius pasakyti negali – matė tik tiek, kiek ir žurnalistai, tai yra, viešai pateiktas reformos gaires.
„Bus problema, jeigu tiek žmonių iš regiono atleis, tai ir taip nyksta periferijoje žmonės. Struktūra yra sudėliota tokia, kokia ji turi būti, kad užtikrintų įmonės funkcionalumą. Negali pasakyti, kad kažko nereikia. Vadinasi, kažkokios dalies funkcijų turi nebevykdyti“, – 15min sakė Varėnos urėdas.
Jis nežino, ar visi jo buhalteriai išsaugos darbą. „Kažką darant, turi žmogus skaičiuoti. Reikia remtis skaičiavimais, nes skaičiai negailestingi“, – paklaustas, kam jam reikia trijų buhalterių ir ramiai versdamas Aplinkos ministerijos skaidres apie reformą, sakė urėdas.
„Mes kertam per 80 tūkst. kietmetrių medienos per metus, tai vis tik reikia tą medieną parduoti ir tinkamai buhalteriškai apskaityti, plius šiaip buhalterija skaičiuoja atlyginimus. Nėra, kad sėdėtų ir laisvalaikį leistų atėję darbe“, – pridūrė jis.
Iki šiol Varėnoje teko atleisti tik vieną girininką – 2010 metais praūžęs škvalas paprasčiausiai sunaikino jo girią: „Jau nebegalėjom laikyti tuščios jaunuolynais apželdintos girininkijos.“
Viskas kaip ir sudėliota, bet kaip viskas funkcionuos... – apie reformą Varėnos urėdas žino nedaug.
Ką konkrečiai atleis, nepasako ir Aplinkos ministerija, suplanavusi šią reformą: „Taigi reforma paliestų šiuo metu bendrąsias administracines funkcijas vykdančius darbuotojus, kurių funkcijos urėdijose dubliuojasi“.
Darbo neteks 10 proc. visų urėdijoje dirbančių žmonių, iš 42 urėdijų liks 25 regioniniai centrai, taigi permainos tikrai bus nemažos. Reformą ketinama pradėti įgyvendinti jau rugsėjį. T.Bazevičiui ji kol kas nėra aiški: „Viskas kaip ir sudėliota, bet kaip viskas funkcionuos...“
Aplinkos ministerijos viešai prieinamose gairėse yra ypač miškininkus neraminantis faktas – skelbiama, kad 1000 ha miško aptarnauti užtenka vieno žmogaus. Vadinasi, urėdijose dirbti liks tik tūkstantis, neramiai skaičiuoja miškininkai, o Aplinkos ministerija, paprašyta patikslinti, ką tai reiškia, tik pakartojo, kad „reforma paliestų šiuo metu bendrąsias administracines funkcijas vykdančius darbuotojus“.
Įkūrus visas urėdijas suvienysiančią valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“, ji atliks viešuosius pirkimus, vykdys buhalterinę apskaitą, informacinių technologijų, teisės, personalo funkcijas. Taigi tikėtina, kad būtent šie specialistai ir neteks darbo vietų urėdijose, tačiau Aplinkos ministerija taip pat iki galo kol kas to nedetalizuoja.
Akivaizdu, kad smarkiai klius buhalteriams. Aplinkos viceministro Martyno Norbuto teigimu, didelis buhalterių skaičius urėdijose (viso jų yra net 156) – „tai tik vienas iš iškalbingų faktų, iliustruojančių valstybinių miškų ūkio valdymo problemas“.
Kam urėdijoms ugniagesiai?
„Iš gatvės nepriimsi gaisrų gesinti. Specifinis mūsų kraštas – pušynai, labai degūs, čia reikia tuos miškus pažinot, kelius žinot. Nuo to priklauso, kaip tu greitai užgesinsi gaisrą, kaip greitai pastebėsi. Jeigu greitai užgesinai, tai ir problemų neturi“, – aiškino T.Bazevičius.
Neseniai, pasakojo jis, urėdija nusipirko „Unimog U5000“ sunkvežimį, kad galėtų pasiekti kitai technikai sunkiai pasiekiamas miško vietas: „Čia pati geriausia technika, kad būtų galima važiuoti į visus mūsų kalnus smėlėtus. Normali gaisrinė privažiuoja tik geru keliu.“
Kai urėdija bus vienos didelės valstybinės įmonės dalis, įvairi technika jau jai nebepriklausys.
„Technika liks tose pačiose urėdijose, kurios po reformos bus sujungtos į vieną įmonę. Technikos panaudojimas galės būti daug lankstesnis, nes bus galima, esant reikalui, techniką panaudoti bet kuriame teritoriniame padalinyje“, – aiškino Aplinkos ministerija.
Visi viešieji pirkimai, kuriuos dabar atlieka urėdijos, taip pat bus vykdomi jau iš vieno centro. Tai T.Bazevičių kiek neramina, mat nežino, ar neužtruks kai kurių smulkių pirkinių, tarkime, remontui reikalingų varžtų, įsigijimas.
„Sudėtinga tokiu atveju. Jeigu sugedo kas – prastova yra, turi greitai suktis. Aš esu gamybininkas, miškininkas, vadovas – pasigendu skaičiavimų. Mano galva, turim konkrečiai sudėlioti skaičius – pinigai, išlaidos, pajamos, kur kas. Mano nuomone, turime mokslo žinybų nemažai, kurie tą galėtų puikiai padaryti, su visu pagrindu pamatą padėti. Visų pirma turi mums tikslus iškelti. Ką reiškia dirbti efektyviau? Visiems galima pasakyti – efektyviau gyvenkim“, – kalbėdamas apie reformą, pečiais gūžčiojo urėdas.
Palies kur kas daugiau žmonių
Vienai didžiausių – Telšių – urėdijai vadovaujantis B.Banys sutinka, kad metas pokyčiams, netgi mano, kad jas reikia stambinti. Bet tai, ką jis perskaitė Aplinkos ministerijos parengtose reformos skaidrėse, sukėlė daug klausimų.
„Toks įspūdis, kad tuos pasiūlymus kūrė žmogus, kuris niekada miške nėra buvęs“, – stebėjosi urėdas. Jam taip ir liko neaišku, kokios funkcijos liks urėdijoms, kaip bus su vietiniais darbininkais.
„Dabar galiojanti tvarka leidžia kartais miško ruošos darbams įdarbinti vietinius žmones. Bet jei viskas taps centralizuota, tai to kaip ir nebeliks“, – stebėjosi urėdas.
Apie tą patį 15min kalbėjo ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Pasak jos, miškų reforma įtakos turės ne tik atleidžiamiems žmonėms.
„Tai palies kur kas daugiau žmonių – kentės šeimos nariai, mažosios lentpjūvės, nes viskas bus valdoma iš vieno centro – viešieji pirkimai, rangovai neturės užsakymų. Rangovai padeda urėdijoms kirsti miškus, urėdijos parduoda produkciją mažosioms lentpjūvėms“, – ji mano, kad reforma gali paliesti net 15 tūkst. žmonių.
Tad reforma netgi būtina. Tačiau pati sistema turėtų likti tokia, kokia ji yra dabar, – įsitikinęs Telšių urėdas.
B.Banys, beje, sutinka, kad gerai pasispaudus vis tik įmanoma atsisakyti dalies žmonių.
„Bet, kita vertus, kiekvienas dirbantis žmogus valstybei atneša pajamas, nes mokesčiai sudaro per 50 procentų. O urėdijų darbuotojai Lietuvoje uždirba kiek daugiau nei vidutinis atlyginimas“, – vardino argumentus urėdas. Todėl jis sako esantis tikras, kad valstybė po urėdijų reformos nieko nesutaupys.
O kaip jis žiūri į tai, kad urėdijų skaičių siūloma sumažinti beveik per pusę? „Aš sutinku, kad reikia jas stambinti. Technika, ryšiai modernėja, tad, manyčiau, tai būtų žingsnis į priekį. Pagaliau, pačios urėdijos yra skirtingo dydžio. Tad reforma netgi būtina. Tačiau pati sistema turėtų likti tokia, kokia ji yra dabar“, – įsitikinęs Telšių urėdas, kuris pridūrė, kad urėdijos jau yra daug ką centralizavusios.
Vagis gaudo už rankų
Kam urėdijai daug darbuotojų? Aplink Lietuvos miškus gyvena daug žmonių, aiškino Varėnos urėdas.
„Kur yra žmonių, ten yra problemų – tai pasistatė, tai nupjovė, tai nukirto, pasiėmė, pavogė. Mūsų teritorija tankesnė, reikia daugiau žmonių tam turtui apsaugoti. Reikia palaikyti tam tikrą tvarką. Teko dirbti Vilniaus krašte, kur daug žmonių, kur daug sodų bendrijų, iš tikrųjų masė problemų. Mūsų teritorijoje Varėnoje miškingumas yra 70 proc., jų truputį mastas yra kitas“, – kalbėjo T.Bazevičius.
Kur yra žmonių, ten yra problemų – tai pasistatė, tai nupjovė, tai nukirto, pasiėmė, pavogė. Mūsų teritorija tankesnė, reikia daugiau žmonių tam turtui apsaugoti, – sakė T.Bazevičius.
Pasak jo, vagys puikiai jaučia, kai teritorija yra nekontroliuojama. Vagysčių pati urėdija netiria, bet apie pagautus ilgapirščius informaciją paviešina ir taip atgraso nuo noro nusikalsti.
„Gerai organizuota miško apsauga automatiškai eliminuoja norą pavogti. Kai tinkamai darai, buvo keli atvejai, kai vos ne už rankos pagavome, tai per spaudą, per visur paviešini, tada viskas aprimsta. Rajono lygmeny taip – parašai, kaip ką kur. Periferijoje santykiai kitokie, vienas kitą pažįsta. Taip valdai padėtį“, – kalbėjo Varėnos urėdas.
Ne itin urėdas pasitiki ir savo rangovais. Sako, kad urėdija atlieka 20 proc. kirtimo darbų. „Visiškai rangovu pasitikėt su mūsų mentalitetu neišeina. Kol kas mes neužaugom, kad turėtume pareigą – įsipareigojai, žodis tvirčiau už viską. Mūsų rangovai dar tokie sakyčiau gali kartais žodžio netesėti. Kai turi savo technikos, jau žinai, kokia vertė yra, kaip ūkį tvarkytis.“
Kils atlyginimai
Miškų reforma Lietuvai daug pinigų nesutaupys, mat, atleidus dalį žmonių ir centralizavus miškų valdymą, specialistams bus keliami atlyginimai.
„Ir dabar galėtume pakelti tuos atlyginimus, bet pas mus yra steigėjas, kuris mums reguliuoja tuos visus dalykus, ir neleidžia mums taip kelti“, – ramiai atkirto T.Bazevičius.
Atlyginimų vidurkis jo urėdijoje yra 957 eurai, neatskaičius mokesčių. „Specialistų atlyginimas yra didesnis, gal ir virš 1000. Ir Lietuvos mastu tai nėra blogai. Visi tik gaukim po tuos 900, kad ir „ant popieriaus“, – kalbėjo Varėnos urėdas.
Nors jis atrodo ramus, jau rugsėjį prasidėsiančios permainos nėra malonios: „Iš tikrųjų neramu, nes miškininkai yra tokia profesija, kur žmonės daug dūšios įdeda, čia kaip gyvenimo būdas išeina. Jie truputį tie žmonės kitokie. Neramu jiems.“
