Vykdydamos tyrimą dėl įtariamo sukčiavimo, susijusio su „Mitsubishi“ dyzelinių automobilių išmetamaisiais teršalais, Vokietijos institucijos pernai surengė kratas dešimtyje objektų. Prokuratūra tuomet pranešė, jog buvo pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
„Mitsubishi Motors“ pirmadienį pareiškė, jog Frankfurto prokuratūra kovo pabaigoje bendrovei įteikė pranešimą apie 25 mln. eurų baudą.
„Šios baudos neskundėme“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė bendrovės atstovas spaudai ir pridūrė, jog suma buvo sumokėta „iki kovo pabaigos“.
Anot jo, atliekant tyrimą, nebuvo rasta jokių įrodymų, kad pažeidimai buvo padaryti „sąmoningai ar apgalvotai“, ir nebuvo nustatyta jokios sukčiavimo praktikos.
Tuo tarpu Frankfurto prokuratūros atstovę cituojanti naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad, bendrovei sumokėjus baudai, įtariamo sukčiavimo tyrimas buvo užbaigtas.
Suma buvo sumokėta kovą, tačiau jos dydis anksčiau nebuvo nurodytas, pridūrė „Bloomberg“.
Į prokurorų akiratį tuomet pateko „Mitsubishi“ dyzelinės transporto priemonės su 1,6 ir 2,2 litro varikliais, kurioms buvo suteikti aukščiausi Vokietijos „Euro 5“ ir „Euro 6“ įvertinimai, atsižvelgiant į jų atitiktį išmetamųjų teršalų standartams.
Prokurorai įtarė, kad varikliuose buvo įtaisyti vadinamieji išjungimo įtaisai, dėl kurių laboratorinių bandymų metu automobiliai atrodo mažiau taršūs, nei yra iš tikrųjų kelyje.
„Mitsubishi“ tyrimas tapo dar vienu vadinamojo dyzelgeito skandalo istorijos skirsniu. Skandalas kilo 2015 metas, kai „Volkswagen“ grupė prisipažino 11 mln. transporto priemonių visame pasaulyje įdiegusi programinę įrangą, leidžiančią klastoti taršos duomenis bandymų metu.
