Burbulinis futbolas buvo pirmoji jaunuolių siūloma pramoga, nuo kurios ir prasidėjo visas verslas. Žaidėjams reikia įsirangyti į guminį burbulo kostiumą ir ne tik įmušti įvarčius, bet ir „trukdyti“ varžovams pataikyti į vartus.
Patikusi pramoga tapo verslo pradžia
Tokio verslo idėja kilo, kai Laurynas pamatė internete šios pramogos vaizdo įrašą ir pats panoro tai išmėginti. Ieškodami daugiau informacijos apie tai, draugai suprato, kad Lietuvoje niekas to negali pasiūlyti. Patys išbandę šią pramogą jie nutarė tai pasiūlyti ir kitiems. Tuo metu abiems draugams buvo po šešiolika metų.
Buvome susitaupę santaupų iš maždaug dviejų vasarų ir dar papildomų darbų, tad visus pinigus, dar šiek tiek su tėvų pagalba, investavome į pramogų inventorių, – P.Kelbauskis.
„Mes nuo mažens labai taupūs esame, kiekvieną vasarą uždarbiaudavome nuo keturiolikos metų, dirbdavome po pamokų. Buvome susitaupę santaupų po dviejų vasarų ir dar papildomų darbų, tad visus pinigus, dar šiek tiek su tėvų pagalba, investavome į pramogų inventorių“, – aiškino P.Kelbauskis.
Daugiausia darbo vaikinams – šiltuoju metų laiku. Povilas ir Laurynas savo verslą turi jau trečią sezoną ir gali pasiūlyti ne tik burbulinį futbolą ir šaudymą lankais, bet ir paaukštintus batutus, vandens pramogas Baltijos jūroje bei vieną iš didžiausių Lietuvoje kliūčių ruožą – apie 40 metrų atrakcioną.
Kol kas Povilas su Laurynu dirba dviese, tačiau tvirtina, kad artėjanti vasara gali būti itin intensyvi, todėl ketina įdarbinti daugiau darbuotojų. Kol kas jiems neatlygintai padeda draugai.
„Jeigu užsako renginį Klaipėdoje, tai susiorganizuojame visame Klaipėdos rajone. Vienas važiuoja savaitgaliui namo, o kitas gali pasidarbuoti Vilniuje. Bet matome, kad šitą vasarą jau reikės kažką galvoti ir tikrai reikės darbuotojų“, – pasakoja P.Kelbauskis.
L.Alekna priduria, kad turima tiek inventoriaus, kad fiziškai tiesiog neįmanoma būtų dviese suspėti ir paruošti reikiamą įrangą renginiui.
Drąsos paaugliams netrūko
P.Kelbauskis tvirtina, kad pradėti verslą nebuvo sudėtinga. Kadangi jie siūlo paslaugas, todėl gauna lengvatų, pavyzdžiui, verslo liudijimas kainuoja perpus pigiau.
Vaikinų teigimu, jie pertraukas ir langus tarp pamokų išnaudodavo mokslams, o laiką po pamokų – verslui. Nors darbo sezonas prasideda nuo gegužės, tačiau darbo yra ir kitu laiku.
„Mes nemokame sveikatos draudimo, nes mums išskaičiuodavo tai studijuojant“, – kolegą papildė L.Alekna.
Jie tvirtina, kad pavykdavo suderinti darbus su mokslais mokykloje, o ir dabar studijuojant Vilniuje. Povilas – taikomosios fizikos pirmakursis, o Laurynas, nepatenkintas dabartinėmis studijomis, ketina kitais mokslo metais stoti į ekonomiką. Vaikinų teigimu, jie pertraukas ir langus tarp pamokų išnaudodavo mokslams, o laiką po pamokų – verslui. Nors darbo sezonas prasideda nuo gegužės, tačiau darbo yra ir kitu laiku.
Pasak jaunuolių, informacijos apie verslo valdymą jie ieškojosi patys arba kreipdavosi į suaugusius. Anot Povilo, kai kurie dalykai iš pirmo žvilgsnio jaunam žmogui gali atrodyti sudėtingi, tačiau įsigilinus ir pasidomėjus, viskas greitai paaiškėdavo. Pavyzdžiui, muitinės deklaraciją anksčiau užtrukdavo pildyti apie savaitę, kol viską išsiaiškindavo, dabar tai – pusvalandžio darbas. Nemažai dalykų - ypač juridinių, finansinių - vaikinams paaiškindavo tėvai arba patys tai surasdavo internete.
Tėvai pabandydavo surasti kokių pažįstamų, kurie dirba reikiamose srityse, ir tada klausti, aiškintis. O kažką tekdavo ir pačiam susirasti, – L.Alekna.
„Tėvai pabandydavo surasti kokių pažįstamų, kurie dirba reikiamose srityse, ir tada klausti, aiškintis. O kažką tekdavo ir pačiam susirasti “, – teigia L.Alekna.
„Pavyzdžiui, norint susirasti patikimiausius tiekėjus, kurie gamins tavo įrangą, susirasti geriausią vežėją, kuris tau parvežtų visą inventorių, tai jų ieškodavome patys. Rašydavome, skambinome įmonėms, kad siųstų pasiūlymus, ieškodavome geriausios kainos, savotiškai sukeldavome tarp įmonių vidinę konkurenciją“, – kalba P.Kelbauskis.
Kadangi įrangą atsiveždavo iš užsienio, vaikinai surasdavo žmonių reikiamoje šalyje, kurie galėtų nuvykti į įmonę ir apžiūrėti inventorių. Už tai jiems sumokėdavo ir, anot P.Kelbauskio, taip labiau apsimokėdavo.
„Mums atrodė, kad geriau mes vieną kartą sumokėsime žmogui, kad nuvažiuotų ir įvertintų pačios gamyklos reputaciją, negu parsisiųsime įrangą į Lietuvą ir tada pamatysime, kad inventorius nekokybiškas“, – sako P.Kelbauskis.
Sudaryti klientų duomenų bazę – per kelias savaites
Vaikinai patys susirinko klientų duomenų bazę – įvairių kultūros centrų, renginių organizatorių, viešbučių. P.Kelbauskis pasakoja, kad jie buvo nusipirkę duomenų bazę, tačiau ji buvo prastos kokybės: pradėjus siuntinėti laiškus, dalis jų automatiškai grįždavo atgal, nes reikiamas elektroninis pašto adresas jau neegzistavo.
„Jeigu norime pasauliui pranešti apie save, tai atėjo laikas patiems sėsti ir viską susirinkti. Kokias dvi – tris savaites bemiegėmis naktimis sėdėjome internete, ieškodavome pagal veiklą. Išsiuntinėjome vieną kartą visiems pasiūlymus, ką turime, kad norime bendradarbiauti, kažką gero sukurti.
Tada sekė antras kartas: tiems, kurie neatsakė iš pirmo karto, skambinome, prisistatėme, paprašėme pažiūrėti mūsų laišką ir į jį atsakyti. Tada pritraukėme dar daugiau. Tiesiog patys jau esame susidarę savo duomenų bazes ir stebime, kas su mumis bendrauja, kas dar ne“, – aiškino P.Kelbauskis.
Klientas gauna daugiau nei užsakė
Kaip Lietuvoje nematytos pramogos taip išplito? Anot vaikinų, tai lėmė ir rekomendacijos iš lūpų į lūpas, ypač Vilniuje, ir bendradarbiavimas su kitais žmonėmis, versliu jaunimu, kurie vieni kitus rekomenduoja. Svarbus ir bendradarbiavimas su renginių, studentų organizacijomis. Taip pat būna galimybių nemokamai išbandyti pramogas.
Mūsų darbo principas – kad klientas gautų daugiau negu jis užsisakė, – teigė P.Kelbauskis
„Tarkim, kas nors išreiškė susidomėjimą kliūčių ruožu ir užsisako tai savo šventei, tai mes niekada gyvenime neatvešime tik kliūčių ruožo. Visada atvešime dar keletą lankų, burbulų. Mūsų darbo principas – kad klientas gautų daugiau negu jis užsisakė“, –sako P.Kelbauskis.
Pasak P.Kelbauskio, jiems norisi parodyti, kad yra įdomių pramogų šventėms ar laisvalaikiui, tad jaunieji verslininkai nuolat ieško, ką galėtų parodyti nematyto lietuviams.
Informacijos apie siūlomas pramogas galima rasti interneto platformoje, Facebook paskyroje. Vaikinai teigia, kad šiai vasarai jie užsiregistravo į kursus, kurių metu išmoktų tobulinti platformą taip, kad paieškos sistemose įvedus reikiamus raktažodžius, jų puslapį parodytų patį pirmą.
Be to, vaikinai linkę dalintis savo patirtimi su kitais jaunais žmonėmis, kurie nori pradėti kurti verslą arba jau kažką veikia. Jie pastebi, kad jų gimtajame mieste, Gargžduose, nemažai jaunimo turi idėjų, kurias norėtų realizuoti, kažkuo užsiimti, todėl jie padeda jiems bei siūlo bendradarbiauti.
