Siekdamas pritraukti užsienyje dirbančius mokslininkus, norinčius inovatyvius tyrimus tęsti Lietuvoje ir čia dėstyti studentams, MJJ fondas dviejų ir trejų metų laikotarpio dotacijoms skyrė daugiau nei pirmaisiais metais – 223 000 Eur.
„Tikime, jog ekonominių išbandymų metais ypač svarbu investuoti į inovacijas ir jas kuriančius žmones. Visas pasaulis varžosi dėl protų, o į Lietuvą grįžti ar atvykti norinčiam mokslininkui kliūtimi dažnai tampa mažesnis nei užsienio universitetuose atlygis. Tad norime padėti mūsų mokslo centrams prisitraukti geriausius. Mums svarbi šių tyrėjų patirtis ir jos aktualumas universitetų bendruomenei bei verslui“, – sako MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė.
Netrukus dvejų metų gimtadienį minėsiantis MJJ fondas mokslo krypties dotacijas jau įsteigė 13-ai mokslininkų, kurie atvyko ar grįžta darbuotis Lietuvoje ir dalytis savo žiniomis.
„Tokie fondai padeda pritraukti į šalį talentingus žmones. O jie kuria ne tik mokslą, bet ir atneša naujas idėjas, naują darbo kultūrą, kuria bendradarbiavimo atmosferą, taip skatindami visada eiti pirmyn. Labai džiaugiamės, kad MJJ fondo dėka FTMC centre atsiranda dvi naujos mokslo kryptys – kvantinė optoelektronika ir mikrofluidika, kurios atkeliauja su dviem mokslininkais ir ryškiai papildys FTMC mokslinių ir technologinių veiklų paletę“, – sako Gintaras Valušis, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius.
VU Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius pabrėžia, jog daugeliui jaunų mokslininkų MJJ fondo parama yra svarbus veiksnys, padedantis ne tik apsispręsti sugrįžti iš užsienio, bet ir skatinantis pradėti savo, kaip nepriklausomo tyrėjo karjerą Lietuvoje. „Mariaus Jakulio fondo veikla kuria naujas mokslinių tyrimų ir mokslininkų rėmimo tradicijas, kurių labai trūksa Lietuvoje“, - mano jis.
Šiais metais darbus Lietuvoje pradėsiantys šeši mokslininkai planuoja steigti laboratorijas, kurti ryšius su užsienio partneriais, rašyti projektus tarptautiniam finansavimui, aktyviai žiniomis dalytis su studentais bei vystyti galimus projektus su verslu:
1. Biochemikas ir biofizikas Algirdas Toleikis į Lietuvą grįžta po 9 metų mokslinės karjeros Jungtinėje Karalystėje. VU baigęs biochemijos studijas ir laimėjęs „Wellcome Trust" stipendiją studijavo doktorantūroje prestižiniame UCL universitete, vėliau podoktorantūros stažuotę vykdė University of Warwick. Visuomet į Lietuvą grįžti norėjęs mokslininkas parsiveža ir pirmą kartą lietuviui mokslininkui skirtą Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) dotacjią prietaisams ir regentams. Tarptautinėje EMBO atrankoje itin aukštai įvertintas biochemiko Algirdo Toleikio projektas leis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) steigti EMBO standartus atitinkančią molekulinės biologijos laboratoriją. MJJ fondas džiaugiasi, jog dotacija galės prisidėti prie šio mokslininko atlygio steigimo trejiems metams.
2. Mokslininkė Rasa Giniūnaitė į Lietuvą grįžta po aštuonių metų praleistų prestižiniuose Jungtinės Karalystės universitetuose. Matematikos magistro ir bakalauro studijas sėkmingai baigusi Voriko universitete, paskutiniais metais gavo apdovanojimą už itin aukštus pasiekimus. Matematinės biologijos doktorantūros Oksfordo universitete (JK) metu Rasa modeliavo embrioninių ląstelių migraciją ir gavusi MJJ fondo dotaciją trejiems metams šios krypties tyrimus vystys ir dėstys Lietuvoje Vilniaus universitete. Grįžusi į Lietuvą, Rasa tęs glaudų tarptautinį bendradarbiavimą su mokslininkais iš Oksfordo universiteto. Dar gyvendama užsienyje, Rasa prisidėjo prie Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimų organizavimo, o dabar jau grįžusi sieks prisidėti ir prie matematikos populiarinimo Lietuvos moksleivių tarpe.
3. Prieš 13 metų užsienyje mokslinę karjerą pradėjusio lietuvio Aleksejaus Železniako tyrimų kryptis – bioinformatika ir sisteminė biologija. Mokslininkas 2017 metais įkūrė laboratoriją Chalmers technologijos universitete, Geteborge, Švedijoje ir šiuo metu ten dirba su aštuonių žmonių komanda. MJJ fondo ir VU Gyvybės mokslų centro bendradarbiavimo dėka Aleksejus
jau nuo šių metų pradės kurti paralelinę laboratoriją Vilniaus universitete ir vykdyti mokslinę veiklą toliau prisidedant prie VU GMC tarpdisciplininių mokslų plėtros.
4. Kirillas N.Aleksejevas mokslinių tyrimų kryptis – kiekybinė optoelektronika. Šiuo metu jis yra vertinamas kaip vienas geriausių Europos dirbtinių erdvinių periodinių puslaidininkinių nanostruktūrų teorijos ekspertų. Kilęs iš Rusijos, Kirillas 12 metų dėstė prestižiniame Loughborough universitete Jungtinėje Karalystėje, taip pat septynerius metus dirbo vyresniuoju mokslininku Oulu universitete Suomijoje. Akademikas laimėjo eilę prestižinių tyrimų apdovanojimų, yra kuravęs tyrimų grupes, pritraukusias Europos Sąjungos finansavimą, išugdė daug jaunų visame pasaulyje sėkmingų mokslininkų. MJJ fondo ir Fizinių bei technologijos mokslų centro bendradarbiavimo dėka Kirillas galės prisidėti prie pasaulinės kokybės mokslo vystymo Lietuvoje.
5. Neuromokslininkas Robertas Guzulaitis, studijas baigęs Vilniaus universitete, čia apsigynė doktorantūros disertaciją ir 2014 išvyko vykdyti podoktorantūros stažuotės Kopenhagos universitete bei Florey institute Melburno universitete. Po šetių metų grįžo į Vilnių, su tikslu VU Gyvybės mokslų centre su kitais mokslininkais tęsti tyrimus žmogaus smegenų adaptyvaus sensorinės informacijos apdorojimo ir jos suvokimo srityje.
6. Dešimt metų užsienyje gyvenantis Tadas Kartanas yra baigęs biofizikos ir nanotechnologijų doktorantūros studijas Kembridže, kurių metu tyrinėjo mikrolustų ir biojutiklių sistemas bei praktiškai žinias taikė įvairiose įmonėse. Iki šiol jis dirbo technologijų konsultacijų ir produktų kūrimo įmonių grupėje TTP Jungtinėje Karalystėje, o gavęs MJJ fondo dotaciją jau šiais metais pradės darbus Fizinių ir technologijos mokslų centre Vilniuje su siekiu sukurti mikroskysčių fizikos mokslinių tyrimų grupę.
