„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Monsanto“ ir jos prieštaringa istorija

JAV žemės ūkio milžinė „Monsanto“, ketvirtadienį susijungusi su vokiečių farmacijos ir chemikalų gamintoja „Bayer“, yra itin prieštaringai vertinama įmonė, ne kartą sulaukusi kritikos ir ieškinių iš aplinkosaugininkų.
„Monsanto“ logotipas
„Monsanto“ logotipas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Bayer“ savaitės pradžioje oficialiai paskelbė, kad po susijungimo atsisakys „Monsanto“ prekės ženklo, kuris per ilgus dešimtmečius užsitarnavo neigiamą reputaciją.

Naujienų agentūra AFP pateikia prieštaringiausiai vertinamus „Monsanto“ istorijos momentus.

Glifosatas

Nuo tada, kai „Monsanto“ 1974 metais Jungtinėse Valstijose pristatė glifosatą „Roundup“, jo naudojimas smarkiai išplito visame pasaulyje.

Glifosatas purškiamas ant maistinių pasėlių, tačiau taip pat yra plačiai naudojamas už žemės ūkio ribų, pavyzdžiui, purškiant pieveles ar miškus.

Šiais laikais glifosatą gamina daugybė įmonių ir ši cheminė medžiaga yra plačiausiai naudojamas herbicidas pasaulyje.

2015 metais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas tyrimas parodė, kad glifosatas „greičiausiai pasižymi kancerogeninėmis savybėmis“.

Nepaisydama daugelio valstybių narių prieštaravimų, Europos Sąjunga (ES) 2017 m. lapkritį leidimą naudoti glifosatą pratęsė dar penkeriems metams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad šio herbicido naudojimas jo šalyje per trejus metus bus uždraustas. Italijoje ir Nyderlanduose jo naudojimas buvo apribotas.

Tuo tarpu Šri Lanka glifosato naudojimą uždraudė jau 2015 metų birželį, kai pasirodė pranešimų, kd dėl šios cheminės medžiagos smarkiai padaugėjo inkstų ligų.

Tačiau mokslinė bendruomenė pažymi, kad nėra jokių patikimų įrodymų, kurie pagrįstų ryšį tarp glifosato ir inkstų ligų, tad glifosato naudojimo draudimas Šri Lankoje nuo tada buvo šiek tiek sušvelnintas.

„Lasso“

„Lasso“ yra dar vienas prieštaringai vertinamas herbicidas, kuris gaminamas iš cheminės medžiagos alachloro ir kurį rinkoje taip pat pristatė „Monsanto“.

Prancūzijos teismas 2015-aisiais „Monsanto“ pripažino kalta dėl ūkininko apnuodijimo – jis teigė patyręs neurologinius pažeidimus po to, kai 2004-aisiais įkvėpė „Lasso“.

„Lasso“, kurio sudėtyje yra didelis kiekis nuodingos medžiagos monochlorobenzeno, 1985 metais buvo pašalintas iš prekybos Kanadoje, o 1992-aisiais buvo uždraustas Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Iš Prancūzijos rinkos „Lasso“ buvo pašalintas 2007-aisiais po to, kai ES nusprendė neatnaujinti leidimo prekiauti šiuo chemikalu.

Genetiškai modifikuotos kultūros

10-ojo dešimtmečio viduryje „Monsanto“ ėmė prekiauti įmonės herbicidui „Roundup“ atspariomis genetiškai modifikuotomis kultūromis.

Įmonė planavo masiškai purkšti glifosatą laukuose, kad būtų išnaikintos piktžolės ir liktų tik herbicidui atsparūs pasėliai.

Leidimas auginti genetiškai modifikuotas kultūras Europos Sąjungoje išprovokavo nepasitenkinimą ir lėmė kone du dešimtmečius trukusį bylinėjimąsi teisme.

Praėjusio amžiaus pabaigoje Prancūzija sustabdė „Monsanto“ genetiškai modifikuotų kukurūzų bandymus.

Savo ruožtu ES nusprendė valstybėms narėms leisti pačioms spręsti, ar auginti genetiškai modifikuotas kultūras.

Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose daugybė ūkininkų bandymų teisme užginčyti „Monsanto“ genetiškai modifikuotų kultūrų auginimą baigėsi nesėkme.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs