Vienerius metus ir keturis mėnesius programinės įrangos ir skaitmeninių inovacijų kompanijoje „NFQ Technologies” dirbanti jaunesnioji programuotoja Kristina Rudzinskaitė pasakojo, kad jos kelias iki programavimo buvo kiek neįprastas.
Mokykloje neturėjusi minčių apie programavimą, atėjus laikui pildyti stojimo dokumentus, į sąrašą ji įtraukė informacinių technologijų (IT) sritį.
„Tuo metu mąsčiau taip, jog sritis perspektyvi, specialybių spektras platus, žinias tikrai bus galima kur nors pritaikyti. Jeigu ir neįsidarbinsiu, bent jau ką nors naudingo būsiu išmokusi sau. Tai, jog neturiu jokių pagrindų ir programavimas yra sunku, tuo metu manęs nebegąsdino, priešingai, pagalvojau, kad bus geras iššūkis, įdomu ir neatsibos. Ir pati nelabai tikėdama, kad įstosiu (net informatikos egzamino nebuvau laikiusi), užkėliau programavimą į pirmą sąrašo vietą”, – 15min sakė K.Rudzinskaitė.
Ji pasakoja studijavusi Vilniaus kolegijoje – buvo nusprendusi dirbti ir mokytis vienu metu, tad ieškojo neakivaizdinių studijų, tačiau bent jau tuo metu tokio varianto niekur Lietuvoje nebuvo.
„Programavimo studijų programa labai plati, neįmanoma sutalpinti visko į neakivaizdinių studijų apimtį. Tačiau Vilniaus kolegija turėjo tarpinį sprendimą, apie kurį anksčiau nebuvau girdėjusi, t. y. nuolatinės sesijinės studijos. Mums būdavo dviejų savaičių trukmės sesijos maždaug kas du mėnesius, tad galėjau ir dirbti, ir mokytis tuo pat metu”, – savo patirtimi dalijosi programuotoja.
Paklausta, kokių iššūkių patiria savo darbe, K.Rudzinskaitė akcentavo, kad didžiausias iššūkis yra suderinti darbą ir poilsį, nes programavime viskas greitai keičiasi, reikia kasdien mokytis.
„Ne paslaptis, kad programavime viskas labai greitai keičiasi, reikia daug visko žinoti ir kasdien mokytis. Nėra taip, jog padarei kokią nors užduotį ir gali atsipūsti, nes šalia visada turi sąrašą dar kitų užduočių arba ką dar reikėtų išmokti, kur pagilinti žinias, kokį kursą pasiimti ar kaip dar tobulėti”, – pasakojo K.Rudzinskaitė.
Palygino padėtį Lietuvoje ir Indijoje
Tuo metu programinės įrangos inžiniere Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolyje „Revolut“ dirbanti ir Vilniuje gyvenanti indė Priyanka Methikar pasakojo kiek kitokią savo patirtį, priimant sprendimą dėl specialybės: ją nuo vaikystės traukė logikos ir programavimo dalykai, šeimoje buvo ne vienas inžinierius.
„Studijuoti universitete pasirinkau elektroniką ir telekomunikacijas, nes dažnai atostogų metu lankydavau dėdę, o jis turėjo elektronikos verslą, tai sukėlė mano pirminį susidomėjimą. Studijuodama labiau susidomėjau programavimu. Baigiau elektronikos ir telekomunikacijų studijas Punos kompiuterinių technologijų institute, siūlančiame vienas geriausių šios krypties studijų Indijoje. Tai buvo viena geriausių mano gyvenimo patirčių. Studijas tęsiau Birla technologijų ir mokslo institute“, – pasakojo P.Methikar.
Pasakodama, kaip priėmė sprendimą persikelti į Lietuvą, ji sakė, kad su sužadėtiniu, dabar jau vyru, norėjo pakeisti darbo vietą, kad pamatytų kitų kultūrų, patirtų naujų įspūdžių. Pašnekovės vyras anksčiau su keliais kolegomis dirbo Vilniuje ir jam čia labai patiko, tad, jam įsidarbinus Vilniuje, darbo pradėjo ieškotis ir ji.
„Lietuvoje esu nuo 2019 metų gruodžio, atvykau prieš pat prasidedant pandemijai. Iki šiol labai džiaugiuosi savo pasirinkimu, tik pasiilgstu susitikimų su kolegomis biure, nes karantino metu dirbame nuotoliniu būdu“, – sakė „Revolut“ programinės įrangos inžinierė.
Kalbėdama apie skirtumus tarp Indijos ir Lietuvos, ji sakė, kad per pastaruosius kelerius metus Indijoje atsirado daugybė vietinių startuolių, o darbo kultūra, ypač informacinių technologijų srityje, yra Vakarų šalių kopija. Indija taip pat turi daug moterų IT inžinierių.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje valstybė šeimos gerove rūpinasi labiau.
„Darbo aplinkos požiūriu Lietuva nelabai skiriasi. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje valstybė šeimos gerove rūpinasi labiau, darbo ir šeimos pusiausvyros požiūriu, sąlygos čia yra daug geresnės, palyginti su Indija. Tai yra didžiulė nauda ne tik moteriai, bet ir visai šeimai“, – nurodė P.Methikar.
Reikia pradėti ankstyvame amžiuje
Paklausus, kokių žingsnių būtų galima imtis, skatinant aktyvesnę merginų veiklą STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno/dizaino, matematikos srityje), K.Rudzinskaitė pasakojo, kad tai turėtų prasidėti jau ankstyvame amžiuje.
Tiesa, pašnekovė akcentavo, kad nors vaikus jau darželyje galima pamatyti su planšetėmis, reikėtų kuo daugiau kalbėti apie IT sritį ir teikiamas galimybes.
„Reikia kuo daugiau kalbėti apie IT sritį, kviestis tos srities atstovus pristatyti jų specialybę ir pan. Tiesa, gal net įvairūs žaidimai galėtų paskatinti susidomėjimą. Galima pastebėti, jog dauguma vaikinų augdami pasineria į įvairiausius konstravimo, inžinerinius ar kompiuterinius žaidimus, kuriuose reikia kurti, statyti, kartais ką nors atsisiųsti, sužinoti. Manau, būtent tada jie pradeda auginti „ryšį” šioms sritims. Aš pati buvau iš tų merginų, kurios statė lego, žaisdavo kompiuterinius žaidimus, diskutuodavo apie juos su vaikinais”, – kalbėjo pašnekovė.
Ji teigė ir dabar iš aplinkinių merginų sulaukianti klausimų įvairiais technologijų klausimais, kurie net nėra susiję su programavimu.
„Atrodo, jog joms pačioms pasinagrinėti visiškai neįdomu, svarbu tik gauti atsakymą. Tad ir apie įsitraukimą negali būti nė kalbos, kol nėra susidomėjimo”, – mano pašnekovė.
K.Rudzinskaitė taip pat mini, kad yra iniciatyvų, kurios padeda spręsti šią problemą, tačiau jų nedaug ir apie jas mažai kalbama. Tarp tokių – „Women Go Tech“ programa, konferencijose „Build Stuff“, „YGLF“ suteikiamos galimybės gauti nemokamą bilietą moterims (angl. diversity ticket) IT srityje.
„Deja, dabar apie šias galimybes dažniausiai žino tik tos moterys, merginos, kurios jau būna susidomėjusios ar pradėjusios kelią tokiose veiklose“, – apgailestavo pašnekovė.
O P.Methikar sakė, kad būna atvejų, kai pasakiusi, kad darbe kuria programinę įrangą, sulaukia nustebusių žvilgsnių. Tačiau ji akcentavo, kad technologijų ir inžinerijos sektoriai suteikia galimybių padaryti didelę įtaką pasauliui, tad neigiami stereotipai neturėtų trukdyti siekti to, kas patinka.
„Pasaulyje yra daugybė problemų, kurias galima išspręsti naudojant technologijas ir tai nepaprastai įkvepia. Ši sritis labai plati, yra daugybė disciplinų, kur galima pritaikyti žinias. Tad mano patarimas – niekada neleiskite neigiamiems stereotipams trukdyti siekti to, kas jums patinka. Tiesiog imkitės, darykite ir labai apsidžiaugsite pamatę, kokį poveikį galite padaryti“, – kalbėjo P.Methikar.
Informatikos kryptys sulaukia nedidelio merginų susidomėjimo
Visgi universitetai pastebi, kad merginos rečiau renkasi studijuoti su fizika ar technologijomis susijusius mokslus, tačiau jų daugiau su bioinžinerija, biotechnologijomis susijusiose studijose.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanė doc. dr. Jurgita Markevičiūtė nurodė, kad matematikos krypčių grupės studijų programose (ekonometrija, duomenų mokslas, finansų ir draudimo matematika, matematikos ir matematikos taikymai, modeliavimas ir duomenų analizė, matematika) įstoja šiek tiek daugiau nei pusė merginų. Tačiau informatikos krypčių grupės studijų programose (bioinformatika, informacinės technologijos, informacinių sistemų inžinerija, informatika, programų sistemos, kompiuterinis modeliavimas) įstoja vos apie 20 proc. merginų.
„Įdomu tai, kad palyginus 2015 ir 2020 metus, kaip tik pastebime nežymų merginų skaičiaus mažėjimą tarp įstojusiųjų į matematikos krypčių grupės studijų programas: nuo beveik 60 proc. 2015 metais iki 53 proc. 2020 metais. Taigi matematikos krypčių grupės studijų programose tarp stojančiųjų artėjame lyčių balanso link. O informatikos krypčių grupės studijų programose juntamas šiek tiek didesnis merginų susidomėjimas studijomis (nuo 15 proc. 2015 metais iki 19 proc. 2019–2020 metais), tačiau tai vis dar labai mažas pokytis”, – sakė pašnekovė.
Kad bendri stojimų skaičiai nerodo STEAM programų populiarumo tarp moterų, sutiko ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. Jo pateiktais duomenimis, 2018 metais į STEAM bakalauro studijų programas priimta 23 proc. moterų, 2019 metais – 23,6 proc.; o praėjusiais metais – tik 20,2 proc.
Anot jo, renkantis kitas studijų kryptis pastebimos kiek kitokios tendencijos. Pavyzdžiui, 2019 metais Pramonės gaminių dizaino studijų programą studijavo 72 proc. moterų, bioinžinerijos – 49 proc., duomenų analizės technologijų – 44 proc., multimedijos ir kompiuterinio dizaino – 37 proc., o skrydžių valdymo – 67 proc. moterų.
„2020 metų moterų, stojančių į šias studijų programas, skaičius išaugo – pramonės gaminių dizaino studijų programą studijavo 79 proc. moterų, bioinžinerijos – 69 proc., duomenų analizės technologijų – 53 proc., multimedijos ir kompiuterinio dizaino – 43 proc., o skrydžių valdymo – 46 proc. moterų“, – vardijo R.Kliukas.
Pasak jo, pastaruoju metu pastebima, kad yra keletas STEAM krypčių, į kurias dažniau stoja ir merginos – aplinkos inžinerija, bioinžinerija, biotechnologijos.
Kauno technologijos universiteto atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas nurodė, kad moterys dažniau renkasi taikomosios chemijos, taikomosios matematikos, maisto mokslo ir technologijos, pramoninės biotechnologijos, duomenų mokslo ir inžinerijos bei pramoninio dizaino inžinerijos specialybes.
Tiesa, jo teigimu, yra duomenų, leidžiančių manyti, kad merginų skaičius inžinerinėse specialybėse augs.
„Kalbant apie alumnų įsidarbinamumą, matomos tendencijos džiugina – Kauno regione, atėjus dideliems investuotojams, darbų pasiūla inžinerinėse srityse yra tikrai didelė, siūlomi konkurencingi atlyginimai. Tai verčia manyti, kad merginų skaičius inžinerinėse studijose tik augs”, – prognozuoja M.Lapinskas.
Reikia padėti ne tik patekti, bet ir išsilaikyti
Vilniaus universiteto studijų prorektorius dr. Valdas Jaskūnas 15min sakė, kad reikalingi pokyčiai, kurie padėtų moterims ne tik patekti į su STEAM susijusias specialybes, tačiau ir jose išsilaikyti.
„Lietuvoje moterys, kurios šita tema aktyviausiai domisi, tvirtina, kad sąlygos moterims daryti greitesnę, sėkmingesnio starto karjerą apsunkina gana ilgos motinystės atostogos. Užsienyje pagalba mamoms yra, negali pasakyti, kad ji yra prastesnė, galbūt kai kur ir geresnė, bet pasirenkamos kitos formos: ne ištraukimas iš darbo rinkos, bet pagalba jaunoms mamoms dirbant, grįžtant į darbą“, – sakė V.Jaskūnas.
Pasak jo, žvelgiant į atlygio dinamikos palyginimą tarp moterų ir vyrų, matyti, kad brandesniame amžiuje, kai sukuriama šeima ir susilaukiama vaikų, atlyginimo dinamika krypsta ne moterų naudai.
„Universitete esame darę analizę, ji parodė, kad atotrūkis yra, ypač tarp aukštesnių akademinių pareigybių – docentų, profesorių – pajamų. Pajamos gaunamos ne tik iš tarnybinio atlyginimo, bet ir iš įtraukimo į mokslinius projektus ir t. t. Ten vyrų pajamos nėra dramatiškai aukštesnės, bet jos aukštesnės“, – neslėpė V.Jaskūnas.
Pasak V.Jaskūno, matyti, kad moterų mokslininkių, veikiančių STEAM srityje, yra mažiau nei vyrų.
„Moterų procentas moksle yra mažesnis ir jų dinamika, kylant akademinės karjeros laiptais, yra daug mažiau sparti negu vyrų. Turbūt motinystės laikotarpis, mažų mažiausiai dveji metai, o kai kur ir daugiau, tai stipriai sulėtina. Jeigu mes norime, kad sparta didėtų ir jos tiek neatitrūktų tiek atlyginimo, tiek karjeros spartos prasme, mums reikia daugiau dėmesio skirti jaunų mamų pagalbai grįžti į darbo aplinką greičiau nei dabar įprasta, kartu sudarant sąlygas auginti vaikus“, – sakė pašnekovas.
Pasak V.Jaskūno, reikėtų svarstyti, kaip sudaryti galimybes moterims, auginančioms vaikus, dirbti lanksčiau, pavyzdžiui, ne visą darbo dieną, skirti paramą kitokiomis priemonėmis.
„Tai būtų daug efektyviau, nei sudaryti sąlygas neiti į darbą dvejus ar trejus metus“, – sakė V.Jaskūnas.
