Bendrovė prašė sustabdyti konkurso procedūras bei įpareigoti „Amber Grid“ nepasirašyti sutarties su jo laimėtoju, o jei ji būtų pasirašyta, pripažinti ją negaliojančia.
„Teismas, atsižvelgęs į pirkimo objekto specifinę paskirtį ir svarbą, taip pat į tai, kad nesudarius sutarties iškiltų rizika neįgyvendinti projekto laiku, darė išvadą, kad (...) būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą“, – BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
Anot jos, sustabdžius konkursą, neigiamos pasekmės viršytų naudą, taip pat būtų pažeistas viešasis interesas, ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.
Teismo nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Apeliaciniam teismui.
„MT Group“ direktoriaus pavaduotojas Simonas Kunickas BNS sakė, kad įmonė ketina skųsti teismo sprendimą. Be to, anot jo, gavusi „Amber Grid“ atsakymus į kitas jos pretenzijas, „MT Group“ teiks naują ieškinį ir dar kartą prašys stabdyti konkurso procedūras.
„Mūsų pretenzija, dėl kurios inicijavome ieškinį, buvo dėl „Alvoros“ atitikimo nacionalinio saugumo kriterijams, o kitos – jų iš viso buvome pateikę tris – yra dėl akivaizdaus procedūrinio pažeidimo, vertinant „Alvoros“ pasiūlymą“, – teigė S.Kunickas.
Konkursą laimėjo inžinerinių tinklų statybos bendrovė „Alvora“, veikianti kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“, tačiau konkurentams kilo abejonių, ar „Alvora“ nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Išvadą, kad „Alvora“ nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, liepos pabaigoje paskelbė vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, vėliau ją patvirtino ir Vyriausybė.
Komisijos vadovas Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis tuomet BNS sakė, kad sandoris leistas „su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių“.
„MT Group“ ir bei jos partnerė Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“ vyriausybinės komisijos prašė pakartotinai vertinti „Alvoros“ atitiktį nacionaliniam saugumui, tačiau komisija nematė pagrindo tai daryti.
„Amber Grid“ akcininkai rugpjūčio 28 dieną pritarė 79,85 mln. eurų (96,6 mln. eurų su PVM) vertės sutarčiai su „Alvora“. Pasak įmonės atstovės Lauros Šebekienės, sutartį numatoma pasirašyti iki rugsėjo vidurio.
„Alvoros“ vadovas Nikolajus Kolesnikovas BNS sakė manąs, kad sutartis gali būti pasirašyta kitą savaitę.
„MT Group“ atstovas Simonas Kunickas praėjusią savaitę teigė, kad į teismą kreiptasi, nes konkursą paskelbusi dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ atmetė įmonės pretenzijas dėl „Alvoros“ veiklos Rusijoje ir Baltarusijoje.
„MT Group“ teigia, kad „Alvoros“ antrinės įmonės Rusijoje ir Baltarusijoje statė ar remontavo naftotiekius, dujotiekius bei elektrines, atliko kitus didelės vertės valstybinius užsakymus. Pasak „MT Group“, šiose šalyse „Alvora“ gauna nemažą dalį pajamų, o jos įgyvendinami projektai – didelio masto ir daugiamilijoninės vertės.
Įmonės teigimu, „Alvora“ statė Novoplocko-Fanipolio naftotiekį, Baltarusijos valstybės įmonės „Brestenergo“ užsakymu remontavo elektrinę, 2006-2007 metais Kaliningrade statė 10 kilometrų ilgio magistralinį dujotiekį, taip pat vykdė valstybinius „Brestenergo“, „Institut Belniis“ ir „PruzhanyRaiUKS“ užsakymus.
„Alvoros“ vadovas N.Kolesnikovas BNS anksčiau neigė, kad įmonė Baltarusijoje vykdė valstybinius užsakymus, pasak jo, ten ji dirba tik su privačiais vietos bei užsienio užsakovais. Anot jo, įmonė jau kelerius metus nebedirba Kaliningrade, ten ji turi tik sklypą, kurį nori parduoti, o netrukus gali pasitraukti ir iš Baltarusijos, kur užsakymų mažėja, didėja konkurencija.
Dėl konkurso baigties į Vyriausybės strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją ir „Amber Grid“ kreipėsi ir Kauno bendrovė KRS, kartu su Baltarusijos „Beltruboprovodstroj“ pasiūliusi mažiausią kainą (74,9 mln. eurų be PVM) bet pašalinta dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.
Anot KRS, iš viešos informacijos galima spręsti, kad tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami taikant skirtingus kriterijus.
GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz-System“. Numatoma, kad dujų jungtis pradės veikti 2021 metų pabaigoje.
Visa projekto vertė – 500 mln. eurų, investicijos vien Lietuvoje sieks iki 136 mln. eurų.
Pastačius jungtį, Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
