Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Muitinės vadovas apie sankcionuotas prekes: per metus neįleista 27 tūkst. krovinių, bet sankcijų taikymas – sudėtingas

Lietuvos muitinė į Lietuvą neįleidžia arba iš jos neišleidžia po 70-80 sankcionuotų krovinių per dieną, antradienį kalbėjo Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas. Jis negalėjo pasakyti, kiek sankcionuotų baltarusiškų karbamido trąšų iki šiol pateko į Lietuvos teritoriją, tačiau teigė, kad trąšų vežimo suaktyvėjimas – sezoninis. Iki šiol trąšų įsigijimo dokumentai būdavo tikrinami tik matant rizikas, tačiau dabar žadama tikrinti visus trąšų vežėjus.
Muitinės departamento vadovas Darius Žvironas
Muitinės departamento vadovas Darius Žvironas / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Muitinės departamento generalinis direktorius D.Žvironas antradienį žiniasklaidai teigė, kad susiduriama su beprecedentėmis sankcijomis.

„Per metus turėjome tikrai daug darbo, kas dieną matome vis kitus sankcijų apėjimo mechanizmus. Per šiuos metus yra 27 tūkst. atvejų, kai neįleistos ar neišleistos prekės į Lietuvą arba iš Lietuvos į Rusiją ir Baltarusiją“, – kalbėjo jis.

Paklaustas dėl šią savaitę aprašyto atvejo, kai vilkikais ir traukiniais buvo vežamos baltarusiškos trąšos iš Grodno „Azot“ gamyklos, D.Žvironas sakė, kad kai sankcijos taikomos verslo subjektui, o ne produktui, atrinkti sankcionuojamas prekes yra sunkiau nei tuo atveju, kai sankcijos taikomos konkrečiam produktui.

Jis teigė, kad tokiais atvejais ūkio subjektai naudojasi tarpininkais, dėl ko susekti sankcionuojamų prekių judėjimą yra sunku.

„Tai yra ir tam tikras sezoniškumas – įsigaliojus vienoms ar kitoms sankcijoms bandoma apeiti su vienomis prekėmis, po to pereinama į kitą prekių grupę. Rudens sezonu mes matėme bandymus įvežti granules <...>, su tuo buvo susitvarkyta. Dabar, artėjant pavasario sezonui, akivaizdu, kad trąšos yra tas taikinys, kurį apsimoka vežti ir bandoma tai vežti“, – kalbėjo Muitinės vadovas.

D.Žvironas teigė, kad trąšų krovinys, gabentas traukiniu, buvo sulaukytas vasario pradžioje. „Yra paimti trąšų pavyzdžiai ir šiuo metu vykdomos muitinės kontrolės procedūros. Tai ką paskelbė žiniasklaida yra mums žinoma ir mes su tuo dirbame jau pora savaičių“, – kalbėjo jis.

Nuotr. iš „Raboči Ruch“ telegram kanalo/Sunkvežimio su „Grodno Azot“ produktais blokavimas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. 2023 m. vasario 14 d.
Nuotr. iš „Raboči Ruch“ telegram kanalo/Sunkvežimio su „Grodno Azot“ produktais blokavimas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. 2023 m. vasario 14 d.

Paklaustas, kodėl vilkikus su sankcionuotomis trąšomis baltarusių aktyvistai stabdė gerokai vėliau, vasario 13-14 d. naktį, D.Žvironas teigė, kad „prekių kategorijų yra tikrai daug“.

„Pasakyti su kiekviena kategorija, kad mes uždraudžiame jų įvežimą mes, Lietuvos Respublika, negalime. Lietuvos Respublika savo nacionalinių sankcijų įgyvendinti negali, o karbamido trąšų įvežimas į Lietuvos respubliką nėra uždraustas“, – sakė D.Žvironas.

Jis negalėjo įvardinti, kiek iš viso sankcionuotų baltarusiškų trąšų įvežta į Lietuvą.

Vis dėlto, Muitinės vadovas teigė, kad nuo šiol tokiu būdu vežamos karbamido trąšos į Lietuvą nebus įleistos. „Šituo konkrečiu atveju šitas modus operandi pas verslininkus nesuveiks. Bet, žinokite, gyvenimas juda į priekį“, – sakė jis, pridurdamas, kad nuo šiol muitininkai prašys dokumentų, įrodančių, kad karbamido trąšos nėra įsigytos iš sankcionuoto Grodno „Azot“.

Martyno Vainoriaus/„Atviros Klaipėdos“ nuotr./Trąšų vagonai BKT teritorijoje
Martyno Vainoriaus/„Atviros Klaipėdos“ nuotr./Trąšų vagonai BKT teritorijoje

Iki šiol to būdavo prašoma tik tam tikrais atvejais, kai Muitinė identifikuodavo vienas ar kitas rizikas. Kokiais kriterijais būdavo nustatomos minėtos rizikos, D.Žvironas neatskleidė, tačiau teigė, kad tikrinti kiekvieną krovinį per ilgai užtruktų, be to, daugiausia žmogiškųjų išteklių skiriama dvejopo panaudojimo prekių eksportui iš Lietuvos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug