Šiandien socialinė atsakomybė tampa būtinybe įmonėms, kurios siekia visuomenės įvertinimo ir pripažinimo. Siekiant įvertinti, kiek prasmingų veiklų nuveikia įmonės, ir sužinoti, kaip plečiasi socialinės atsakomybės sritys, kasmet rengiamas Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų konkursas.
„Šis konkursas tai – valstybės iniciatyva, kuria siekiama didinti žinomumą apie įmonių socialinės atsakomybės naudą verslui, mūsų šaliai ir kiekvienam žmogui. Be to, tai – vienas iš būdų skatinti gerąją įmonių konkurenciją ne tik siekiant pelno, bet ir prisidedant prie aplinkos puoselėjimo, darbuotojų sustiprinimo ar bendruomenių išplėtojimo“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Pasak jos, šis konkursas – tai renginys, kuris suburia, pagerbia ir motyvuoja šalies įmones veikti atsakingai, nesipuikuoti pelnu, o siekti kilnesnių tikslų, turinčių prasmę žmonių gerovei.
Laikas teikti paraiškas
E. Radišauskienės teigimu, šiemet visos įmonės varžosi keturiose nominacijose: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Šeimai palankiausia darbovietė“. Kiekviena nominacija buvo kruopščiai apgalvota, kad būtų kuriama pridėtinė vertė ne tik įmonei, bet ir joje dirbantiems žmonėms, aplinkai ir bendruomenei.
Kiekviena iš šių nominacijų skirstoma į tris kategorijas, atskirai apdovanojant: labai mažas ir mažas įmones, kurios dirba ne daugiau kaip 49 darbuotojai, taip pat vidutines, turinčias 50–249 darbuotojų, bei dideles įmones, savo gretose skaičiuojančias daugiau nei 250 darbuotojų.
Konkurso dalyviai kviečiami teikti paraiškas iki lapkričio 15 dienos elektroniniu paštu nava@socmin.lt. Labiausiai pasižymėjusi įmonė, pateikusi paraiškas laimėti visų rūšių nominacijas, pagerbiama pagrindiniu apdovanojimu – „Metų socialiai atsakinga įmonė“.
Itin aktyviai paraiškas kviečiamos teikti mažos ir vidutinės įmonės. Norima atrasti daugiau ir įvairesnes veiklas vykdančias mažas ir vidutines įmones, įvertinti jas už prasmingus darbus, didinti šių įmonių veiklos žinomumą.
Svarbūs pakeitimai
Šiemet konkurse dalyvaujantys pretendentai gali tikėtis naujovių, nes buvo pakeistos konkurso nuostatos.
„Norint įprasminti įmonių nuveiktus darbus ir nubrėžti naujas socialinės atsakomybės plėtros kryptis turime būti ir lankstūs, ir gebantys prisitaikyti prie besikeičiančių verslo ir žmonių poreikių“, – akcentavo E. Radišauskienė.
Ji pasakojo, kad nuo šiol konkurso nominacijos bus steigiamos kasmet, todėl tikėtina, jog nominacijų įvairovė skatins įmones domėtis naujomis socialinės atsakomybės kryptimis ir ieškoti kelių, patraukiančių ir verslo, ir visuomenės dėmesį.
Tradicija plėtoti socialinės atsakomybės principus įmonių veikloje į Lietuvą atkeliavo kartu su tarptautinėmis įmonėmis. Jos pirmosios pradėjo diegti įmonėse socialinės atsakomybės koncepciją.
„Pakeitus nuostatus, Lietuvoje veikiančios tarptautinės įmonės ar jų filialai bei atstovybės konkuruos ne tik tarpusavyje, kaip buvo anksčiau, kuomet šioms įmonėms buvo išskirta atskira kategorija. Nuo šiol jos varžysis su šalies įmonėmis skirtingose kategorijose, nes mūsų šalies įmonės padarė didelė pažangą socialinės atsakomybės srityje“, – teigė E. Radišauskienė.
Apdovanojimai – ateinantį sausį
Pažangiausioms Lietuvos įmonėms, nuveikusioms daugiausiai darbų įmonių socialinės atsakomybės srityje ir labiausiai prisidėjusioms prie socialinės atsakomybės principų plėtojimo verslo sektoriuje 2019 metais, iškilmingai apdovanojimai bus įteikti 2020 metų sausio 30 d. Valdovų rūmuose.
„Šis renginys ypatinga šventė ne tik verslui, bet ir visuomenei, nes galime pasidžiaugti nuveiktais prasmingais darbais. Jau turime susiformavusią socialiai atsakingo verslo bendruomenę, steigiamos įvairios nominacijos ir apdovanojimai, apie socialinę atsakomybė dėstoma universitetuose, rengiami mokslo darbai, taigi, įmonių socialinė atsakomybė įsitvirtino, žmonės žino socialinės atsakomybės naudą ir prasmę“, – kalbėjo E. Radišauskienė.
Kaip darbuotojai supranta socialinę atsakomybę?
O kaip socialinę atsakomybę supranta nominantų darbuotojai? Kalbinti žmonės pabrėžia svarbą prisidėti prie aplinkos gerinimo, indėlio į mokslą, darbuotojų savijautą. Tai, jų teigimu, ne tik motyvuoja, bet ir gali daryti lemiamą įtaką renkantis būsimą darbovietę.
Pavyzdžiui, prekybos tinkle dirbanti Austėja kalbėdama apie socialinę atsakomybę ir ką jai šis apibrėžimas reiškia, pabrėžė ekologiją. „Tokia įmonė sau siekia ne tik tiesioginės naudos bei rezultatų, bet nori, kad jos veikla padėtų ir aplinkai, ir bendruomenei. Nuo sąlygų gerinimo žmonėms, iki visos ekosistemos“, – įsitikinusi ji.
Anot Austėjos, matydama, kiek įmonė dėmesio skiria socialiniai atsakomybei, tai ją motyvuoja geriau dirbti. Be to, ji jaučiasi bendruomenės dalimi ir daranti gerus darbus aplinkai. „Jeigu įmonė to nedarytų, gal jausčiausi ne iki galo įvertinta. O dabar jauti, kad ne tik savininkams gerus dalykus darai, bet ir aplinkai“, – sakė ji.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbanti Eglė tikino, kad jai svarbu lygybė, teisybė ir sąžiningumas. Ji įsitikinusi, kad visų pirma įmonė privalo būti įsidiegusi atitinkamus standartus ir realiai juos vykdyti, o ne tik deklaruoti, kad juos atitinka.
„Įmonė turi daryti viską, kad suviliotų grįžti išvykusius specialistus. Siektų glaudžiai bendradarbiauti su mokymo įstaigomis, kviestų atlikti praktiką – gal net ir apmokamą, bei padėtų šviesti visuomenę. Bet kokiu atveju tokia įmonė pirmoje vietoje turėtų rūpintis savo darbuotojais, nuolatos gerinti jų darbo sąlygas. Tai darytų ją patrauklia darbo rinkoje, ją mielai rinktųsi nauji darbuotojai“, – pasakojo Eglė.
Be to, nors ji tikina šiuo metu neieškanti kito darbo, tačiau sakė esanti įsitikinusi, kad ateityje ieškant kitos darbovietės socialinis teisingumas bus vienas iš pirmųjų jos kriterijų sąraše.
Gamtos mokslų srityje besidarbuojantis Edvinas tikina, kad jo darbe socialinė atsakomybė yra gana dažnai sutinkamas reiškinys. „Manau, jog įmonės turėtų ne tik leisti savo darbuotojams skirti laiko savanoriškoms veikloms, bet ir skatinti juos tai daryti. Būtų sveikintina, jei jos šviestų darbuotojus ir skatintų juos prisidėti prie aplinkinių gerovės“, – tikino jis.
Vaikinui svarbu, kad didelė įmonė ne tik sumokėtų mokesčius valstybei, bet ir panaudotų savo turimus resursus ten, kur to padaryti negali valstybinės įstaigos. „Rinkdamasis darbdavį atkreipčiau dėmesį ne tik į darbo valandas bei atlyginimą, bet ir į požiūrį į socialinę atsakomybę. Vertinčiau, jei būtų laikomasi socialinės atsakomybės principų ir būtų skatinama jos plėtra“, – tikino jis.
Suprasti akimirksniu
- Pirmoji socialinės atsakomybės idėjos sklaidą 2005 m. pradėjo Jungtinių Tautų projektų vystymo agentūra. Tuo metu Lietuvoje įmonių socialinės atsakomybės terminas dar buvo naujovė.
- Nuo 2013 metų šiuos apdovanojimus organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Aplinkos ministerija kartu su socialiniais partneriais.
- Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkursas tai – kasmetinė iniciatyva, kuria siekiama didinti žinomumą apie įmonių socialinės atsakomybės naudą verslui, mūsų šaliai ir kiekvienam žmogui.
Informacija apie konkursą ir paraiškų formos skelbiamos čia.
