„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Naftos produktus prarandantį Klaipėdos uostą gelbsti gausėjanti trąšų krova

Sparčiai mažėjantys naftos produktų srautai iškalbingai karpo uosto rodiklius. Birželį naftos produktų krova Klaipėdos uoste sumažėjo 25,1 proc. Per pirmąjį pusmetį net ketvirtadaliu krito ir Būtingės naftos terminalo apyvarta – iki 3,3 mln. tonų. Išsigelbėjimas uostininkams – žaibiškai auganti trąšų krova.
Klaipėdos uoste atidarytas naujas trąšų krovos sandėlys
Klaipėdos uoste atidarytas naujas trąšų krovos sandelis / L. Sėlenienės nuotr.

Birželį skystųjų ir biriųjų trąšų Klaipėdos uoste perkrauta net 47 proc. daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Didžiausią Klaipėdos uosto teritorijos dalį valdančią  bendrovę „KLASco“ sparčiai auganti krovos kreivė pastūmėjo atidaryti dar vieną trąšų sandelį. Tai vienas iš strateginių „KLASco“ plėtros projektų, kurį įgyvendinant per dvejus metus skirta  daugiau kaip  70 mln. litų investicijų.

Šiaurinėje „KLASco“ teritorijos dalyje veikia suskystintų ir birių trąšų, grudų bei generalinių krovinių terminalai, pietinėje – ro-ro terminalas.

Pastaruosius dvejus metus plėtotas biriųjų trąšų kompleksas papildytas 100 tūkst. tonų talpos sandėliu, transporteriais, elevatoriais, nauju laivo krautuvu ir 980 metrų geležinkelio keliais.

Didžioji dalis trąšų per Klaipėdos uostą nukreipiama į Pietų Ameriką, Indiją, Kiniją ir kitus regionus, kur nualintai ir nederlingai  žemei trūksta kalio.

Nuo šiol vienu metu skirtingos trąšos gali būti kraunamos į du „Post Panamax“ laivus. Visas krovos procesas yra automatizuotas. Laivų krovos našumas siekia 1600 tonų per valandą.

„KLASco per metus perkraudavo  4  mln. tonų trąšų.  Dabar, kuomet terminale veikia du vagonų iškrovimo punktai ir trąšos iš vagonų į sandėlius, o iš jų į laivus perkraunamos žymiai greičiau, tikimės pasiekti 6 mln. tonų trąšų srautą per metus“, –   planus dėstė „KLASco“ generalinis direktorius Audrius Pauža.

Tai, kad trąšų krova Klaipėdos uoste – viena perspektyviausių, liudija ir pasaulinės trąšų sunaudojimo tendencijos.

„Žmonių pasaulyje gausėja, todėl numatoma, kad trąšų paklausa pasaulyje toliau augs. Iki 2020 metų prognozuojamas maždaug 15 proc. augimas.

Klaipėdos uosto didėjantys pajėgumai, specializuoti krovos terminalai sudaro puikias sąlygas gauti naują trąšų krovinio dalį iš didėjančio jų kiekio“, – tvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Didžioji dalis trąšų per Klaipėdos uostą keliauja iš Baltarusijos taip pat iš Lietuvos bendrovės „Achema“. Paklausiausi šie kroviniai Pietų Amerikoje, Indijoje, Kinijoje,  kur nualintai ir nederlingai žemei ypač stinga kalio.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų