Pastatas, Jasinskio gatvėje pažymėtas 14-tuoju numeriu, nėra įprastas viešbutis. Jis pastatytas dar 1962-aisiais ir tuomet tai buvo keturių aukštų automobilių garažas. Beje, tai tikrai nebuvo paprastas garažas – automobilius čia laikydavo ministras pirmininkas ir kiti svarbūs valdžios veikėjai. Vėliau, iki pat 2003-ųjų, šiame pastate „nakvodavo“ greitosios pagalbos automobiliai.
Pasak viešbučio įkūrėjo ir akcininko Juozo Pranckevičiaus, tikinčių, kad tokioje vietoje ir tokiame pastate gali atsidaryti viešbutis, buvo nedaug. Pastatų konversija tuo metu apskritai buvo retas reiškinys, o tokiam sumanymui nebuvo linkusi pritarti ir Architektų sąjunga. „Daug kam atrodė visiška nesąmonė iš garažo daryti viešbutį. Ir architektų tarybos manymu, tokioje vietoje galėjo būti tik sandėliai ir garažai. Teritorija buvo aptverta kaip Šiaurės miestelyje, vaizdas tikrai buvo nekoks, o ir tas pastatas atrodė gana grėsmingai“, – prisiminė J.Pranckevičius.
Vis dėlto, iš senojo pastato liko tik kontūrai, o viduje viskas buvo pakeista iš esmės. Tačiau kaip tik dėl to, kad statinio konstrukcija ir išmatavimai nebuvo įprasti viešbučiui, tai leido sukurti išskirtines erdves, tokias kaip atriumas. Pasak viešbučio įkūrėjo, kuris didele dalimi prisidėjo prie viešbučio projektavimo, planuojant interjerą, buvo priimta daug tokių sprendimų, kurie architektūros prasme yra labai įdomūs.
Puikuojasi žymiausių Lietuvos tapytojų darbai
„Kadangi esu Lietuvos dailininkų sąjungos narys, tapytojas, tik įsikūrus, viešbutyje pradėjo lankytis menininkai, ir kilo mintis pradėti rengti parodas. Tiesiog erdvė pasirodė labai tinkama parodoms – yra ir kur atsitraukti apžiūrėti paveikslus. Taip nuo 2004-ųjų surengėme apie 60 parodų. Tuo pačiu, iš tų parodų supirkdavom ir darbus, todėl dabar turime žymiausių Lietuvos tapytojų darbų kolekciją, kurią sudaro apie 60-70 paveikslų“, pasakojo J.Pranckevičius.
Čia galima išvysti, tokių žymių dailininkų, kaip Rimo Bičiūno, Leonardo Tuleiko, Vlado Karatajaus, Gražinos Vitertaitės bei paties Juozo Pranckevičiaus darbų. Taip pat per 15 viešbučio gyvavimo metų „Europa City“ surengė 8 tautinius plenerus, kuriuose dalyvavo tapytojai iš Gruzijos, Rumunijos, Moldavijos, Izraelio bei kitų šalių. Besikeičiančios parodos daugiausiai eksponuojamos antrajame viešbučio aukšte, o kolekciniai darbai kabo liukso kambariuose ir apartamentuose.
Viešbučio įkūrėjas juokdamasis sako, kad taip prisideda prie kultūros populiarinimo ir mecenavmo. „Kadangi dažnai lankytojai atvažiuoja trumpam laikui ir muziejams negali skirti laiko, tai su Lietuvos menu jie gali susipažinti tiesiog išėję iš kambario. Be to, viešbutis dirba visą parą, visus metus, tad nereikia taikytis prie darbo laiko. Būna, žmonės paprašo ir vėlų vakarą įjungti šviesą, kad galėtų apžiūrėti parodą“, - pasakojo jis.
Jo nuomone, paveikslai suteikia viešbučiui tam tikro solidumo. „Užėjęs pas žmogų į namus pagal paveikslą kabantį ant sienos gali daug apie jį pasakyti. Klientai mato ir supranta, kad ant sienų kabo originalūs darbai, ir jie tai vertina. O susidomėjimas tikrai yra nemažas – ne vienas teiravosi apie galimybę įsigyti patikusį darbą“, – kalbėjo pašnekovas.
Atidarymo dieną – pilnas viešbutis škotų
J.Pranckevičius atsiminė pirmąją viešbučio darbo dieną – 2003-ųjų balandžio pirmąją. Tuo metu kaip tik vyko futbolo varžybos, tarp Lietuvos ir Škotijos rinktinių, tad visus kambarius išsinuomojo škotų sirgaliai. „128 kambariai, kuriuose – vieni škotai. Įdomiausia, kad jie turėjo korteles taksistams, nurodančias vešti juos į „Europa City“. Tačiau vairuotojai tuo metu žinojo tik „Europa Royal“ viešbutį, tad veždavo į jį. Taip ir būdavo: atveža žmogų, jis vaikšto su raktu, randa kambarį, bet neatsirakina. Tokia įdomi pradžia buvo“, – prisiminė J.Pranckevičius.
Populiarumu viešbutis nesiskundė nuo pat pradžių, ypač tarp turistinių kompanijų. Tuo metu buvo juntamas nemažas gerų ekonominės klasės turistinių viešbučių trūkumas, o „Europa City“ visuomet laikėsi principo: „geresnė kokybė už mažesnę kainą“. Be to, patogi vieta prie pat centro su stovėjimo aikštele, kurioje galima statyti ir turistinius autobusus, yra nemaži privalumai.
Pasak „Europa City“ generalinio direktoriaus Miroslav Novickij, daug kam būna staigmena, jog viešbutis veikia jau 15 metų, tačiau nusidėvėjimo jame nesijaučia. Tai pasiekti pavyko nuolat vykdant kompleksinius atnaujinimus. „Kitaip tariant, jei keičiamos lovos ar kilimai, tai daroma visuose kambariuose. Lygiai taip pat – jei vyksta dažymo darbai, jie vyksta visame viešbutyje“, – teigė jis.
Be to, nereiktų pamiršti ir personalo, kurio lojalumo pavydėtų ne vienas verslas. „Turime labai stiprią lojalių darbuotojų komandą. Kai kurie iš jų dirba 15 metų – nuo pat atidarymo. Tai irgi byloja apie tai, kad žmonės patenkinti, myli savo darbą, o viešbučio svečiai tai pastebi“, – kalbėjo M.Novickij.
