Nesklandumai dėl administravimo pareigų perdavimo gali kilti bet kuriame šalies mieste, tačiau įvykių raida – labai panaši.
Štai liepos mėnesį atviraklaipeda.lt straipsnyje pasakota apie uostamiestyje viename Taikos pr. daugiabutyje vykusį administratorių pakeitimą – gyventojai gaudavo dvigubas sąskaitas, o buvęs administratorius gąsdino, kad jų neapmokėjus, gyventojai bus perduoti skolų išieškojimo administratoriams.
Neaplenktas liko ir Kaunas – portalas „Kas vyksta Kaune“ dar šį spalį rašė apie panašią situaciją. Laikinosios sostinės Baltų pr. esančio daugiabučio gyventojai dar liepą atsisakė senojo administratoriaus, tačiau sąskaitos už paslaugas buvo siunčiamos mažiausiai iki spalio net ir teismui priėmus namo gyventojams palankų sprendimą.
„Kas vyksta Kaune“ priduria, kad Kauno mieste dėl teisės pasikeisti administratorių kaunasi „ne vieno daugiabučio gyventojai“.
Vilnius taip pat ne išimtis. Naujienų portalas tv3.lt birželį rašė apie tai, kaip viename sostinės daugiabutyje surengus balsavimą dėl naujojo administratoriaus, balsus iš gyventojų pradėjo rinkti, ir taip galimai daryti įtaką gyventojų apsisprendimui, keičiamo namo administratoriaus darbuotojai, nors biuletenius išsiųsti savivaldybei turi patys gyventojai.
Tokias tendencijas, be abejo, pastebi ir pačios savivaldybės. Vilniaus miesto savivaldybė 15min atsiųstame atsakyme teigia, kad pagrindinė ir akivaizdi priežastis, kodėl administratoriai nenori perleisti namo – pajamos už administravimą, galimybė sudaryti sandorius dėl namo remonto su susijusiais asmenimis ir panašūs motyvai.
Sutarčių teisės ekspertas advokatų kontoros „Mikulskas, Baliūtis,
Vasilionokas ir partneriai „LAW&SUIT“ teisininkas Renaldas Baliūtis sako, kad praktikoje senojo administratoriaus argumentų, kodėl neperduodamas valdymas, būna labai įvairių, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teisininkas atskleidžia, ką reikėtų daryti tokiu atveju.
