Tikslas – sukurti galimybes tvaresniam ūkininkavimui
Biojėgainių vystymo klasteris bei projektą kuruojanti jo narė įmonė „Auga group“ pasinaudojo ES struktūrinių fondų priemone „Inoklaster LT“. Projekto metu buvo įrengta laboratorija, skirta vystyti mažesnį poveikį aplinkai darančias biodujų ir biometano technologijas.
Apie tai kalbiname „AUGA group“ verslo plėtros ir inovacijų bei turto valdymo skyriaus vadovą Armandą Šimulį.
– Projektas iš dalies skirtas plėtoti klasterio MTEP infrastruktūrą, kaip šiuo tikslu panaudojote finansavimą?
– Finansavimas buvo naudojamas mokslinių tyrimų laboratorijos kūrimui, kurioje ieškome metodų didinti biometano koncentraciją didelio tūrio anaerobiniuose fermentatoriuose. Tokiu būdu biodujų ir biometano gamybos procesas taptų dar tvaresnis nei buvo iki šiol.
– Kokius tyrimus atlikote?
– Įgyvendinant šį projektą įsigyti specialūs įrenginiai, iš kurių ir sukurta minėta laboratorija. Projekto metu buvo atliekami biodujų ir biometano tyrimai, leidžiantys vystyti inovatyvias biodujų ir biometano technologijas. Projektą vykdė keletos juridinių asmenų klasteris. Šis projektas pastarojo nariams – tai pagalba plėsti savo kompetencijas, atverti naujas verslo bei plėtros galimybes.
– Kokiu tikslu ėmėtės kurti šią technologiją?
– Mūsų tikslas – pakeisti biodujų valymo įrangos principus tam, kad būtų daromas mažesnis poveikis aplinkai, padidėtų biodujų gamybos rentabilumas. Mes taip pat siekiame integruoti kokybiškas technologijas į savo žiedinės ekonomikos modelį taip sukuriant galimybes tvaresniam ūkininkavimui.
– Kokia yra dabartinių technologijų problema, kurią siekiate išspręsti?
– Paraiškos pateikimo metu egzistavusios biodujų ir biometano gamybos technologijos tvarumo požiūriu turėjo didelių trūkumų, tokių kaip metano emisijų išsiskyrimas į aplinką biodujų valymo procese ar santykinai nedidelis metano kiekis pačiose biodujose. Dėl to biodujų gamyba ir biometano panaudojimas ūkinėje veikloje yra ekonomiškai nerentabilūs.
Nors technologijos tobulėja, bet pats veikimo principas išlieka toks pats: iš biodujų atskiriamas biometanas yra panaudojamas, o biodujose buvęs CO2 – išmetamas į atmosferą. Šios problemos aktualumas ir šiandien lieka svarbus sprendžiant biodujų ir biometano gamybos efektyvumą.
– Ar galėtumėte trumpai apibūdinti technologijos principą?
– Kurdami technologiją savo dėmesį skyrėme biodujose esančiam anglies dioksidui (CO2) ir jo išmetimui bei metano nuotėkiui į atmosferą visame biodujų valymo procese. Nors moksline prasme iš biodujų atskirtas CO2 yra laikomas nulinės emisijos, nes jis yra gaunamas iš žemės ūkio atliekų, tačiau siekdami dar labiau prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, sugalvojome, kaip savo technologijose šį CO2 galime panaudoti efektyviai, uždarame cikle. Tai gali reikšmingai sumažinti metano nuotėkį į atmosferą gamybos procese.
– Kokios perspektyvos ūkininkystėje?
– Sukurta technologija leidžia įgyvendinti beatliekį žiedinį biodujų gamybos ciklą. Gyvulininkystės mėšlas ar augalininkystės pasėlių likučiai keliauja į biodujų gamybą, o emisijų nesukurianti laboratorija iš pagamintų biodujų išgrynina biometaną. Šis tampa tvariu kuru žemės ūkio technikai arba kitoms pramonės šakoms, kuriose yra naudojamas biometanas. Be to, gamybos cikle yra gaunamas digestatas, kuris savo kokybiniais parametrais atitinka mineralinių trąšų kokybę ir turi dar mažesnį poveikį aplinkai nei įprastos organinės trąšos.
– Kaip projektas pasitarnaus plačiąja prasme?
– Biometano gamyba tampa vis reikšmingesnė dėl trečiųjų šalių įtakos, todėl lokaliai gaminamas kuras bei trąšos – ekonomiškai naudingi ir suteikia atsparumo nuo išorės faktorių. Tai yra galimybė dirbti tvariau ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo. Projekto gyvendinimas suteikė pagrindo tolesnei biodujų jėgainių klasterio plėtrai ir produkto komercializavimui tarptautinėje rinkoje.
Klasterių plėtra bei MTEPI veiklų skatinimas
ES struktūrinių fondų priemone „Inoklaster LT“ yra skatinamas įmonių bendradarbiavimas vykdant mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklas. Priemonė orientuota į Lietuvoje jau veikiančių klasterių plėtrą – jungimąsi su kitais tarptautiniais klasteriais, klasterių inovacinio potencialo didinimą bei naujų klasterių kūrimosi skatinimą.
Priemone pasinaudojo ir sutartis įgyvendina daugiau nei 10 klasterius eksploatuojančių Lietuvos įmonių. ES struktūrinių fondų finansavimas joms siekė beveik 5 mln. Eur ir padengė iki 50 proc. kiekvienos įmonės projekto išlaidų.
Sekite naujienas internete http://www.esinvesticijos.lt/ ir www.eimin.lrv.lt.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
