Apie šios direktyvos reikšmę, kaip ji turėtų veikti praktikoje ir kas apskritai yra „teisė taisyti“, 15min tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ pasakojo programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Gintarė Petrauskaitė ir Rūta Kukulskytė.
„Teisė taisyti“ ir pagrindinės kliūtys jos įgyvendinimui
„Teisės taisyti“ judėjimą maždaug prieš du dešimtmečius pradėjo žmonės, nepatenkinti tuo, kad elektroninių įrenginių gamintojai riboja galimybes taisyti savo gaminius. Nuolat augdamas ir didėdamas, judėjimas pamažu pasiekė ir politinį lygmenį. Naujoji ES direktyva yra reikšmingas žingsnis srityje, kurioje iki šiol gamintojų veikla iš esmės nebuvo reguliuojama.
Gintarė Petrauskaitė jos nauda neabejoja: „Ši direktyva tikrai turės teigiamą poveikį vartotojams. Tiesa, jos sėkmė priklausys ir nuo to, kokios įgyvendinimo priemonės bus pasirinktos nacionaliniu lygmeniu“, – sakė ji.
Be gamintojų (ne)geranoriškumo aspekto, didžiausios kliūtys „teisės taisyti“ įgyvendinimui yra kaina ir laikas: vartotojams gali tiesiog neapsimokėti daikto taisyti finansiškai ar dėl laiko sąnaudų. Pastaroji priežastis aktualesnė regionuose, kur taisyklų tiesiog nėra.
Pasak Rūtos Kukulskytės, šią problemą galėtų padėti spręsti idėja iš Prancūzijos: „Tai yra lenktynių „Tour de France“ įkvėptas autobusiukas – mobilioji taisykla, keliaujanti po šalį ir teikianti taisymo paslaugas žmonėms, gyvenantiems periferijoje“.
Spręsti pernelyg didelę taisymo kainos problemą, būdų taip pat yra. Vienas jų, pasak G.Petrauskaitės, galėtų būti taisymo kuponai: „Tai – dalies daikto taisymo kainos kompensavimas. Pagrindinis šio sprendimo naudos gavėjas, žinoma, būtų vartotojas, tačiau yra mechanizmų, kad ir gamintojui tai būtų patrauklu ir finansiškai naudinga“, – sakė programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė.
Finansinė, aplinkosauginė ir netgi geopolitinė direktyvos nauda
Finansinė nauda yra vienas pagrindinių argumentų įsigalėjusioje praktikoje, kuomet, sugedus daiktui, jį metame lauk ir perkame naują. Turbūt daugelis esame girdėję frazę „Jums bus paprasčiau nusipirkti naują daiktą, nei taisyti sugedusį“. R.Kukulskytė akcentuoja, kad taisymo kaina dabar dažnai būna neadekvati: „Tarkime, jums sugedo 300 eurų kainuojantis dulkių siurblys. Pabandę jį taisyti, sužinote, kad atsarginė dalis kainuoja 250. Viena pagrindinių naujosios direktyvos užduočių – užkirsti kelią tokiai nepagrįstos kainos praktikai“, – pasakojo ekspertė.
Ji pridūrė mananti, kad naujoji direktyva taip pat svariai prisidės ir prie žiedinės ekonomikos skatinimo bei klimato kaitos stabdymo.
„Svarbu formuoti tvarius įpročius – kad galėtume rinktis tai, kas yra tvariau ir aplinkai, ir valstybei, ir mūsų pačių piniginei. Pavyzdžiui, trečia pagal dydį baterijoms reikalingo ličio eksportuotoja pasaulyje yra Kinija. Tad daiktų taisymas, atnaujinimas ir ilgesnis veikimo ciklas yra naudingas ne vien ekonomiškai ar aplinkosaugos prasme, bet ir geopolitiniame kontekste“, – pabrėžė R.Kukulskytė.
Daugiau eksperčių įžvalgų – tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“, kurią remia Europos Parlamentas. Laidos vedėjas – komunikacijos specialistas ir apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas.
