„Aviacijos pasaulyje akivaizdi tendencija, kad oro uostas nėra izoliuota teritorija, yra labai daug įvairių grupių, kurios dirba su oro uostu, interesų. Mes mėginsime dirbti su visais, kurie turi įtakos oro uosto veiklai ir kuriems mes turime įtakos: tai yra savivaldybės, pramonininkai, turizmą skatinančios institucijos, aviakompanijos“ , – sakė oro uosto vadovas.
„Neturime išreikštų norų, kad atsirastų pigių skrydžių bendrovių. Ten kur dirba dvi pigių skrydžių bendrovės („Ryanair“ ir „Wizzair“ – red. past.), ten trečia nelabai gali atsirasti", - sakė G.Almantas.
Pasak jo, vienas svarbiausių oro uosto tikslų yra konkurenciją tarp Lietuvos oro uostų keisti į kooperaciją – tai pasiekus, pavyktų atsivežti daugiau keleivių ir optimizuoti krašto struktūrą. Esą galima būtų optimizuoti infrastruktūrą – pavyzdžiui, nesiųsti vienos gaisrinės mašinos į kitą oro uostą.
Direktoriaus teigimu, Vilniaus oro uoste norėtųsi matyti tranzitą iš kitų šalių – tą, pradėjus dirbti „Airbaltic“, turi Ryga, o Lietuva galėtų pritraukti daugiau baltarusių.
Paklaustas, ar „Air Lituanica“ gali tapti tranzito vystymo centru, G.Almantas sakė daug vilčių kol kas nededantis: „Jeigu jie tai sugebės padaryti, tai šoksime iš džiaugsmo. Kol kas jų strategijoje nėra tranzito vystymo, bet gal tai atsiras vėliau. Kol kas nededame vilčių, laukiame, kol jie pradės skraidyti.“
„Žvelgiant iš strateginės pusės, mums labai svarbu žiūrėti, kaip oro uoste dirba dabartinės aviacijos bendrovės. Norėtųsi, kad jos didintų skrydžių skaičių (...) galima rasti potencialo su egzistuojančiomis bendrovėmis, galbūt tai gali būti „Lufhansa.“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar galima tikėtis daugiau pigių skrydžių oro uostų Lietuvoje, naujasis oro uosto vadovas sakė, kad artimiausiu metu tokių planų neturi.
„Neturime išreikštų norų, kad atsirastų pigių skrydžių bendrovių. Ten kur dirba dvi pigių skrydžių bendrovės („Ryanair“ ir „Wizzair“ – red. past.), ten trečia nelabai gali atsirasti.
Galbūt Vilnius galėtų būti toks oro uostas, kuriame keleiviai persėda į pigių skrydžių bendrovių lėktuvus“, – sakė jis.
Penkerius metus užsienyje gyvenęs G. Almantas Vilniaus oro uosto direktoriumi tapo po konkurso. Anksčiau šis postas priklausė Tomui Vaišvilai.
Nuo 2004 m. jis vadovavo Šveicarijos-Baltijos prekybos rūmams Lietuvoje, 2008-2010 metais dirbo „Sorainen“ advokatų kontoroje, o 2005-2006 metais – Ciuricho advokatų kontoroje „Walder Wyss & Partners“.
2002 metais Vilniaus universitete G.Almantas įgijo teisės magistro išsilavinimą, vėliau mokėsi Berno universitete Šveicarijoje, Kopenhagos verslo mokykloje.
