Lietuvos užsienio reikalų ministerijai nusprendus leisti Vilniuje veikti Taivano atstovybei, Kinija ėmėsi diplomatinio, politinio ir ekonominio spaudimo prieš Lietuvą, sakydama, kad Vilnius sukūrė Pekinui nepriimtiną precedentą.
Lietuva tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kuri leido įkurti atstovybę su „Taivano“ pavadinimu – siekiant nesupykdyti Pekino, kitur atstovybės veikia Taipėjaus vardu.
Kinija, laikanti salą savo teritorijos dalimi, ėmė bausti Lietuvos įmones – vietinės įmonės nebepratęsia ar nesudaro naujų sutarčių, Kinijos valstybinė kreditų draudimų agentūra sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, išaugo prekių atvežimo kaštai.
Tuo metu Taivano draugiškumas Lietuvai auga: vasarą Lietuva Taivanui padovanojo vakcinos nuo koronaviruso, o šios šalies gyventojai, ieškodami būdų atsidėkoti, ėmė pirkti lietuvišką alų bei šokoladą, aukojo dideles sumas Lietuvos labdaros organizacijoms.
Lietuvos eksportas į Kiniją praėjusiais metais siekė 315,8 mln. eurų, o į Taivaną – vos 19 mln. eurų.
Agentūra „Versli Lietuva“ teigia, kad dabar palankus metas į Taivaną įžengti Lietuvos maisto gamintojams, tekstilės kūrėjams.
Lietuviškos kilmės prekėms Taivanas praėjusiais metais buvo 59-a eksporto rinka, kuriai teko 0,1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Lietuviškos kilmės prekių į Taivaną eksporto struktūroje didžiausią dalį sudarė mediena ir medienos dirbiniai, įvairūs chemijos produktai, optikos, fotografijos, matavimo, medicinos arba chirurgijos prietaisai.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2020 metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Taivaną siekė tik apie 5 mln. eurų. Daugiausia buvo eksportuota maisto produktų pusgaminių, pašarų augintiniams, kviečių glitimo, šokolado, alkoholinių gėrimų.
Visgi šalies bendrovė tikisi šiuos skaičius pakeisti į sau palankesnę pusę – penkios Taivano rinka susidomėjusios įmonės 15min atskleidė, kaip sekasi derybos su šios šalies įmonėmis dėl lietuviškų produktų eksporto starto ar plėtros.
