„Patekti į sukčių pinkles lengva – jie gali tikrai įtikinamai apsimesti žinomomis bendrovėmis ir klientus vilioti itin gerais pasiūlymais. Tokiais atvejais bendrovės, kurių vardu neteisėtai naudojamasi, kreipiasi į Lietuvos policiją su prašymu pradėti tyrimą, o gavę teismo sprendimą tokį puslapį blokuoja“, ‒ pranešime žiniasklaidai sako Saulius Skirmantas, „Bitė Lietuva“ kibernetinio ir IT saugumo vadovas.
Kaip apsisaugoti?
Nėra vieno būdo atpažinti melagingus puslapius, nes jie – skirtingi. Jei jums prieš akis iššoko matytas, tačiau su neįprastais elementais puslapis, atkreipkite dėmesį į puslapio elementus, pačią nuorodą. Ji neretai yra neįprasta, itin ilga ar joje naudojami žodžiai užsienio kalbomis.
„Svarbiausias ginklas prieš sukčius – mūsų sąmoningumas ir budrumas. Stenkitės išlikti atidūs ir kritiškai vertinti informaciją – ypač jei atrodo, kad gavote itin viliojantį pasiūlymą. Jokiu būdu niekada nenurodykite savo asmeninių duomenų, PIN kodų, interneto bankininkystės slaptažodžių ar kitų privačių duomenų“, ‒ sako S.Skirmantas.
Ekspertas ragina atpažinus sukčius pranešti bendrovei, kurios vardu naudojamasi – taip gali pavykti atpažinti sukčiavimo „bangą“, ją sustabdyti ir taip apsaugoti kitus klientus.
„Bitė“ kartu su Lietuvos policija dar pernai pristatė puslapį neapsigauk.lt, kuris padeda geriau atpažinti populiariausias nuotolinio sukčiavimo rūšis Lietuvoje, sužinoti, kaip į nuotolinių sukčių pinkles nepakliūti. Pirmą kartą šalyje pristatytas ir audiogidas, kuriuo gali naudotis vyresnio amžiaus žmonės, silpnaregiai ir tinklalaidžių gerbėjai. Pirmąjį tokį audiogidą įgarsino radijo laidų vedėja Zita Kelmickaitė.
