„Net paskambinti pakalbėti su visais yra sudėtinga“, – apie darbuotojų atranką į naują SPA Anykščiuose kalbėjo bendrovės „Anšilas“ valdybos pirmininkas Valdas Trinkūnas.
Kai pranešė, kad naujajam SPA reikia 80 darbuotojų, jis sulaukė net 600 pretendentų gyvenimo aprašymų.
Finansų ministerijos ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje organizuotoje diskusijoje Anykščiuose V.Trinkūnas pažadėjo, kad visas darbo vietas užpildys vietiniai.
„Mes nusiteikę įdarbinti tik vietinius. Iš tų 600 gyvenimo aprašymų apie 10 yra iš užsienio grįžtantys žmonės“, – sakė „Anšilo“ atstovas. Anot jo, bent penki į Lietuvą grįžtantys emigrantai ras vietą naujame Anykščių SPA.
Bedarbių minios atbaido ir investuotojus
Ilga kandidatų eilė prie V.Trinkūno durų iliustruoja opią rajono problemą – didelį nedarbą (registruotas nedarbas rugsėjį buvo apie 14,4 proc.). Be to, nemaža dalis bedarbių darbo neturi ilgą laiką.
Anykščiai investuotojų galėtų pritraukti, jei atrastų savo unikalumą. Tačiau, be gražios gamtos Anykščiai nieko neturi.
„Didelis nedarbas ir ilgalaikis nedarbas yra vienas pagrindinių investicijų kliuvinių. Sunku įtikinti investuotojus, kad žmonės tiesiog ims ir atvažiuos į Anykščius“, – diskusijoje sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertė Odeta Bložienė.
Pasak jos, rajone akivaizdžiai prastėja gyvenimo kokybė. Tą rodo ir didėjantis pašalpų poreikis.
Diskusijoje buvo kalbėta, kad Anykščiai investuotojų galėtų pritraukti, jei atrastų savo unikalumą. Tačiau, be gražios gamtos, pasak O.Bložienės, Anykščiai nieko neturi.
„Ne viskas yra Rietavas su turgumi ar Marijampolė su savo automobiliais. Čia nėra komercinio ūkio, trūksta verslumo. Be gražios gamtos, išskirtinumų rasti sunku. Ir gyvenimo kokybė nėra pati geriausia“, – sakė ekspertė.
Ilgą laiką darbo Anykščiuose neturi daugiau nei 3 tūkst. žmonių.
„Nemažai yra tokių, kurie rašo, kad gali imtis darbo nuo direktoriaus iki kiemo darbininko. Nesmerkiu jų, žmonės tiesiog yra tokioje situacijoje“, – apie sudėtingą Anykščių darbo rinkos padėtį kalbėjo bendrovės „Anšilas“ valdybos pirmininkas.
Be to, rajoną kamuoja ir visai Lietuvai jau gerai žinomos problemos – visuomenės senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas.
Per 10 metų Anykščių gyventojų sumažėjo penktadaliu iki 28 tūkst. Be to, per metus vidutinis gyventojų amžius padidėjo net metais iki 50 metų. Lietuvoje vidutinis amžius – 40 metų.
Kur tie žmonės?
Diskusijos moderatorius žurnalistas Aurimas Perednis juokavo, kad trečiadienį Anykščiuose tematė vieną mamą su vežimėliu.
„Ir ta, matyt, iš Ukmergės“, – juokavo kažkas iš salės.
„Socialinė infrastruktūra leidžia pritraukti rimtų investuotojų. Į apšniaukštą miestelį mes nepritrauksime gerų specialistų, nes ką jie čia darys?“, – klausė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danukas Arlauskas.
Anykščiai yra retai gyvenamas rajonas, čia nedidelė veiklų įvairovė. V.Trinkūnas pasakojo, kad ir investuoti Anykščiuose yra sunku. Kai jis kreipėsi į banką paskolos, jam kurti verslą esą buvo pasiūlyta kitur, pavyzdžiui, Druskininkuose ar kitur, kur gerai išvystyta verslui reikalinga infrastruktūra.
„Prieš kelerius metus nuėjau į banką, pristačiau tą projektėlį, jie man sako, koks velnias tave nešė į tą galerą? Bankas racionaliai vertina rizikos faktorius, siūlo investuoti į Druskininkus, Birštoną, Palangą. Bankui galbūt rizika mažesnė. Anykščiai turi kurortinės teritorijos statusą, bet tai nėra kurortas“, – sakė V.Trinkūnas.
V.Trinkūno įmonė Anykščiuose investavo 12 mln. Lt. Į Anykščius verslininkas nutarė plėstis paskatintas sėkmingos veiklos Druskininkuose, kur veikia gydomasis ir poilsio centras „SPA Vilnius SANA“.
Investuotojų paieškos – su lupa
Vienas Anykščių rajono plėtros variklių – Europos Sąjungos pinigai. Per 2007-2013 metus Anykščiai 62 projektams gavo 150 mln. Lt.
Tačiau privatūs investuotojai į rajoną neskuba. Pasak „Investuok Lietuvoje“ atstovo Luko Savicko, Anykščiai nežino, kuo yra ypatingi.
Čia yra palankus klimatas turizmo vystymui. Reikėtų išsigryninti, koks tas turizmas. Galbūt reikia orientuotis į jaunų šeimų turizmą, – sakė Anykščių meras.
„Kiekvienas miestelis, rajonas turi išsigryninti vieną aiškų konkurencinį pranašumą. Tada galime sakyti, kokio norime investuotojo, ką jam turime pasiūlyti, kodėl jam čia yra geriau“, – sakė L.Savickas.
Tiesa, idėjų yra. Anykščių rajono savivaldybės mero Sigučio Obelevičiaus teigimu, rajonas, pavyzdžiui, galėtų orientuotis į jaunas šeimas.
„Anykščiams vieną iš prioritetų pats Dievas sukūrė – gamta. Čia yra palankus klimatas turizmo vystymui. Reikėtų išsigryninti, koks tas turizmas. Galbūt reikia orientuotis į jaunų šeimų turizmą“, – sakė meras.
Tačiau tokiai nuomonei paprieštaravo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidentas D.Arlauskas. Pasak jo, skirtumas tarp Lietuvos rajonų yra per mažas.
„Lietuvoje beveik visi regionai yra vienodi. Užsienio investicijų pritraukimui mechanizmas turi būti visai kitoks“, – sakė jis ir papriekaištavo „Investuok Lietuvoje“ atstovui dėl neveiklumo. Tai esą būtent ta įstaiga, kuri turėtų padėti savivaldybėms įvardyti, kokio investuotojo jos nori.
Diskutavusieji taip pat pabrėžė, kad reikėtų investuoti ne tik į turizmo plėtrą, bet ir gamybinio verslo vystymą.
„Dažnai pas jus politikieriai supriešina turizmo ir gamybos vystymą. Tai vienas ktiam neprieštaraujantys dalykai“, – sakė rajono meras.
Pasak LVDK prezidento, kol kas Anykščiai viską daro tinkamai. „Mažos įmonės negeneruoja pinigų, jos tik panaudoja. Anykščiams reikia pritraukti rimtų investicijų ir viskas bus gerai. Turime iškart pritraukti tokias investicijas, kurios kurtų didelę pridėtinę vertę, kad Anykščių vidutinis atlyginimas pakiltų nuo 1,5 tūkst. Lt iki 2,6 tūkst., kaip Vilniuje“, – sakė D.Arlauskas.
Senelių ekonomika
D.Arlauskas atkreipė dėmesį, kad, senstant tiek Anykščių rajono, tiek Lietuvos visuomenei, reikia ir vyresnio amžiaus žmonėms duoti darbo.
„Esu skaitęs mintį žurnale: laimės tos valstybės, kurios labiausiai išnaudos senstančios visuomenės galimybes. Ką tai reiškia? Ar mes ne per daug kalbame apie jaunimą?“, – sakė D.Arlauskas.
Pasak jo, veržlus jaunimas verslui yra reikalingas, tačiau jis pats labiau pasitiki vidutinio amžiaus žmonėmis. „Nemokame išnaudoti šitos senstančios visuomenės galimybių“, – tikino D.Arlauskas.
