Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nedarbo lygis smuktelėjo 0,2 procentinio punkto ir buvo 0,7 procentinio punkto žemesnis negu 2020 metų antrąjį ketvirtį.
Antrąjį ketvirtį Latvijoje buvo 73,4 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių – 10,1 tūkst. mažiau negu metais anksčiau ir 1,3 tūkst. mažiau negu ankstesnį ketvirtį.
Šių metų pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis Latvijoje (8,1 proc.) 0,3 procentinio punkto viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį, kuris sudarė 7,8 procento.
Antrąjį ketvirtį nedarbo lygis Latvijoje buvo aukščiausias Baltijos šalyse. Lietuvoje atitinkamas rodiklis sudarė 7,4 proc., o Estijoje – 6,9 procento.
Balandžio–birželio mėnesiais darbo mažiausiai penkis mėnesius neturėjo 37,6 tūkst. bedarbių – 5,3 tūkst. mažiau negu metais anksčiau ir 900 žmonių mažiau negu ketvirčiu anksčiau.
Darbo 6–11 mėnesių neturėjo 15,8 tūkst. bedarbių ir jų skaičius buvo 2,2 tūkst. mažesnis negu 2020 metų antrąjį ketvirtį, bet 1,5 tūkst. didesnis negu šių metų pirmąjį ketvirtį.
Ilgalaikių bedarbių per metus sumažėjo 2,8 tūkst., o per ketvirtį – 2,3 tūkst. iki 19,6 tūkstančio. Ilgalaikių bedarbių dalis sudarė 26,8 proc. visų bedarbių ir buvo 2,5 procentinio punkto mažesnė negu ankstesnį ketvirtį, bet tik 0,1 procentinio punkto mažesnė negu tuo pat laikotarpiu pernai.
Antrąjį ketvirtį 12,9 proc. visų bedarbių buvo jauni 15–24 metų asmenys ir ši dalis buvo 0,7 procentinio punkto mažesnė negu metais anksčiau, bet 1,5 procentinio punkto didesnė negu ketvirčiu anksčiau.
Jaunimo nedarbas balandžio–birželio mėnesiais sudarė 16,7 proc. ir buvo 1,5 procentinio punkto mažesnis negu tuo pat laikotarpiu pernai, bet 0,4 procentinio punkto didesnis negu šių metų pirmąjį ketvirtį.
