Tačiau nuo kada nedarbo rykštė pagaliau liausis plakusi Prancūziją? Ir kokio nedarbo mažėjimo galima tikėtis? Šį pirmadienį, grįžęs prie tos pačios temos, F. Hollande`as buvo tikslesnis. Patikimo ir ekonomikos augimu pagrįsto mažėjančio nedarbo tendenciją šalies vadovas nukelia į kitus metus. O kad nedarbo mažėjimas būtų pakankamai patikimas, jis turi būti ilgalaikis.
Tačiau F. Hollande`as pripažįsta, kad nedarbą sumažinti iki 2012 m. lygio, kai jis buvo išrinktas prezidentu, nepavyks. Kartu primena, kad nuo 2008 m. bedarbių gretas papildė 1,5 mln. žmonių: per jo pirmtako vadovavimą – 900 tūkst., nuo jo išrinkimo – 600 tūkst. Taigi – mažiau.
Tą pačią dieną, kai kalbėjo prezidentas, buvo pranešti duomenys apie nedarbą birželį: darbo ieškančių padaugėjo tik 1,3 tūkst. žmonių – kokia 0,1 proc., taigi, atrodytų, galima būtų kalbėti apie padėties stabilizavimą. Tačiau tai iš dalies – akių dūmimas, nes darbo birža pakeitė bedarbių skirstymą į įvairias kategorijas. Skaičiuojant pagal ankstesnę metodiką, bedarbių birželį padaugėjo net 10 tūkst.
Nei Nacionalinis statistikos ir ekonominių tyrimų institutas, nei Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija kovos su nedarbu fronte Prancūzijoje iki šių metų galo nemato jokių pragiedrulių.
Sumažėjo išlaidos energijai
Prancūzijos gyventojai 2014 m. energijai per metus išleido vidutiniškai 3 tūkst. eurų – po ketverius metus trukusio kilimo šios išlaidos krito 7 proc., arba 240 eurų. Kas tai lėmė?
Pirmiausia – švelni žiema: mažiau žemyn kritęs termometro stulpelis atsvėrė šoktelėjusias elektros kainas, o elektra būstus šildosi beveik trečdalis prancūzų. Būstui skirtos energijos išlaidos nusileido žemiau 1,7 tūkst. eurų ribos.
Kita priežastis – dėl kritusių naftos produktų kainų sumažėjusios išlaidos degalams. Palyginti su 2013 m., prancūzai sutaupė apie 60 eurų – degalams išleido mažiau nei 1,3 tūkst.
Iš viso energijai pirkti prancūzai per metus paklojo 86 mlrd. eurų, tai sudaro 9 proc. jų metinių išlaidų. Išlaidos energijai sumažėjo ne tik gyventojams, bet ir nacionaliniu mastu.
Daugėja keliaujančių per atostogas
80 proc. prancūzų šią vasarą atostogaus, 53 proc. kur nors išvažiuos. Tik maždaug trečdalis renkasi ten, kur už gyvenimą reikia mokėti, – kiti važiuos į savo pačių namus ar vilas, taip pat pas gimines ar pas draugus.
Bet keliautojų skaičius šiemet padaugės 2 mln. – Prancūzija, t. y. jos vidurinis sluoksnis, atsigauna po krizės. Kur jie keliauja? Didžioji dalis lieka namie, Prancūzijoje. Ir labiausiai juos traukia jūra.
Daugelio akys krypsta į Korsikos salą – kur gražiau rasi, nors Prancūzijoje visur savaip gražu. Toliau – Bretanė, paskui – Provansas. Tokie yra statistiniai duomenys, nors kai kam vis dėlto atrodo, kad pirmoji bent jau paryžiečių kryptis – tai Viduržemio jūra, Žydroji pakrantė. Kalnai prancūzus vasarą mažiau traukia, į kalnus važiuoja tik koks dešimtadalis vasarotojų.
