Ką rodo ši statistika, jei vertinsime ją per nemokumo procesų reguliavimą Lietuvoje?
Pirma, 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ), kuris pakeitė iki tol galiojusius Bankroto įstatymą bei Restruktūrizavimo įstatymą. Šį įstatymą drąsiai galima vadinti Lietuvos nemokumo reforma, kurios vienas pagrindinių tikslų – sąlygų restruktūrizavimui pagerinimas (Lietuvoje šis institutas praktiškai neveikė iki reformos) bei bankroto proceso skaidrinimas, greitinimas bei užtikrinimas sąlygų, kad bankrutuojančios bendrovės teisme atsidurtų žymiai anksčiau, o ne tuomet, kai jau kreditoriams išieškoti nebėra iš ko.
Tik po reformos, kuri Lietuvoje vertinta gana pozityviai, buvo išsakyta nemažai kritikos, kad esą bankrutuojančių verslų Lietuvoje skaičius išaugs drastiškai. Svarbia reformos naujovė yra bankroto sąvokos išplėtimas: nemokia bendrove laikytinas toks juridinis asmuo, kurio 1) įsipareigojimai (visi, ne tik pradelsti) viršija įmonės turto vertę arba 2) įmonė nemoka skolų (iki reformos pagrindu kelti bankroto bylą buvo situacija, kai bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės ir įmonė laiku nemokėjo skolų, t.y. būtinas buvo tiek balanso, tiek likvidumo neigiamas testas).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ekonomika vis dar išgyvena intensyvų verslo plėtros etapą bei daug verslų finansuojami paskolų pagrindu, buvo baimintasi, kad daug (iki pusės!) bendrovių atsidurs ant nemokumo slenksčio. Tačiau aktuali statistika nerodo bankroto bylų augimo. Tuo pačiu prognozuota ir restruktūrizavimo bylų skaičiaus augimas, nes proceso sąlygos išties buvo žymiai palengvintos. Aktuali statistika rodo, kad neišaugo ir restruktūrizavimo bylų skaičius.
Antra, įtakos minėtų procesų skaičiui galėjo turėti 2020 m. balandžio 23 d. priimtas Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio JANĮ taikymui įstatymas, kuriuo nuo COVID-19 nukentėjusių verslų vadovams suspenduota pareiga kelti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą karantino metu bei 3 mėnesius po jo. Įstatymu buvo numatyta galimybė Vyriausybei šį terminą pratęsti iki metų galo. Šis terminas suėjo rugsėjo 16 d. ir Vyriausybė jo pratęsti neketina. Tai reiškia, kad baigėsi laikina apsauga verslams, nukentėjusiems dėl COVID-19 pandemijos, ir pareiškimai dėl nemokumo (bankroto) bylų iškėlimo jiems turės atsidurti teismuose.
Trečia, pastaraisiais metais pastebima bankroto procesų mažėjimo tendencija, nes bankroto procesų skaičius kasmet mažėdavo apie 23–30 proc. [1] Tai galimai byloja apie tvaresnį verslą bei verslo finansavimo priemonių gausą.
Darytina išvada, kad COVID-19 karantino prevencijos pasekmės ir grandininė recesijos reakcija verslui gali būti juntama ne trumpu periodu ir sukelti tęstinio pobūdžio mokumo pasekmes, kurios anksčiau ar vėliau bus sprendžiamos arba restruktūrizavimo, arba bankroto keliu, tad tikrąją nemokumo bylų statistiką išvysime, tikriausiai, ne anksčiau nei šių metų paskutinįjį ketvirtį arba jau 2021 metais.
Pagal verslo segmentus šiemet daugiausia bankroto procesų pradėta įmonėms, besiverčiančioms:1
- didmenine ir mažmenine prekyba (22,8 proc.);
- statyba (19,8 proc.);
- apdirbamąja gamyba (11,1 proc.);
- apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (8,7 proc.);
- transportu ir saugojimu (6,1 proc.), ir
- profesine, moksline, technine veikla (5,7 proc.).
Jei vadovas laiku neinicijuoja nemokumo (bankroto) bylos arba tokį pareiškimą pateikia pavėluotai:
- juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą;
- teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
[1] AVNT 2020 m. rugsėjo 12 d. Juridinių asmenų bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2020 m. sausio-birželio mėn. apžvalga.